Skurostai parausta tuomet, kai netoli odos paviršiaus esančios kraujagyslės prasiplečia. Daugeliu atveju organizmas taip reaguoja į gerybinius dalykus, pavyzdžiui, odos šildymui šaltame ore.
Vis dėlto, paraudę žandai kartais gali reikšti ir rimtesnį sutrikimą. Svarbu žinoti, kas gali sukelti paraudusius žandus ir kokie kiti simptomai taip pat gali pasireikšti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime devynias galima paraudusių žandų priežastis. Daugelis jų nėra rimtos ligos, tačiau kai kurioms reikėtų medikų dėmesio.
Aknė
Aknė – dažniausias odos susirgimas Jungtinėse Valstijose. Aknė susiformuoja tuomet, kai odos poros yra užsikimšusios, o tai gali sukelti paraudimą tam tikros vietose, įskaitant ir žandus.
Kai organizmas atsikrato mirusių odos ląstelių, jos paprastai iškyla į odos paviršių ir nukrenta natūraliu būdu.
Sebumas, odos drėgmę palaikantys riebalai, kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti šį procesą. Mirusios odos ląstelės ir sebumas galiu sukibti ir užstrigti porose.
Aknė atsiranda tuomet, kai į užsikimšusias poras taip pat patenka bakterijų ir po odos paviršiumi ima formuotis infekcija. Bakterijos dauginasi greitai, o dėl to oda gali parausti ir ištinti.
Ką daryti?
Žmonės aknę dažnai gydosi namuose, nereceptiniais vaistai ir namų gamybos priemonėmis. Štai keletas Amerikos dermatologų akademijos rekomendacijų:
• prauskitės du kartus per dieną šiltu vandeniu • suprakaitavę nusiprauskite • reguliariai naudokite šampūną, ypač riebiems plaukams • su oda elkitės atsargiai, venkite šveitimo ar per stipriai odą veikiančių priemonių • stenkitės rankomis neliesti veido • kiek įmanoma, nebūkite saulėkaitoje ir nesideginkite • jei pasirodo spuogų, leiskite jiems sugyti natūraliai • nespaudykite spuogų
Rožinė (rosacea)
Rožinė – tai dažna ir neretai nediagnozuojama liga. JAV Nacionalinės rožinės asociacijos skaičiavimais, daugiau nei 16 milijonų žmonių JAV serga rožine ir to nežino.
Rožinė paprastai sukelia paraudimo reakcijas ant veido ir nedidelius raudonus iškilimus, primenančius spuogus. Ši liga yra dažnai painiojama su kitais sutrikimais.
Rožine sergantys žmonės dažnai skundžiasi tuo, kad dėl ligos jie drovisi ir stengiasi vengti susibūrimų. Anot Nacionalinės rožinės asociacijos apklausų, daugiau nei 90 procentų rožine sergančių žmonių teigia, kad nelabai pasitiki savimi ir nevertina savęs dėl šios ligos.
Ką daryti?
Nuo rožinės vaistų nėra, o negydoma ši liga ima sunkėti. Tačiau ja sergantys žmonės išmoksta su ja gyventi.
Jei įtariate, kad sergate rožine, reikėtų pasitarti su gydytoju ar dermatologu ir aptarti ligos įspėjamuosius požymius bei kaip įmanoma greičiau pradėti gydymą.
Reakcijos į maistą
Odos paraudimą gali sukelti aštrus ir karštas maistas. Šiame maiste esantys junginiai gali paveikti centrinę nervų sistemą, kuri praplečia odoje esančias kraujagysles panašiai, kaip karštame ore. Dėl tos pačios reakcijos taip pat formuojasi prakaitas.
Ką daryti?
Geriausias būdas užkirsti kelią odos paraudimui nuo aštraus maisto – nevalgyti reakciją sukeliančio maisto. Tai galioja aitriosioms paprikos ar aukštos temperatūros maistui, pavyzdžiui, sriubai.
Odos paraudimą galima suvaldyti ribojant suvartojamo aštraus maisto kiekį ir prieš valgant karštą maistą – palaukti, kol jis atvės.
Vaistai
Veido paraudimą gali sukelti tam tikri medikamentai. Šis simptomas dažniausiai pasireiškia dėl histamino – chemikalo, kurį imuninė sistema išleidžia reaguodama į vaistus.
Paraudimą gali sukelti keletas skirtingų vaistų. Keli pavyzdžiai: • opioidai, pavyzdžiui, morfinas • niacinas • nitroglicerinas • amilo nitritas ir butilo nitritas • kalcio kanalus blokuojantys vaistai • aildenafilo citratas, žinomas kaip Viagra • oralinis triamcinolonas • rifampinas
Ką daryti?
Kadangi šią reakciją dažnai sukelia histaminas, jai galima priešintis vartojant antihistaminus ar vaistus nuo alergijos. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama paraudimo reakciją iššaukiančių vaistų nevartoti. Prieš nutraukiant bet kokių vaistų vartojimą būtina pasitarti su gydytoju. Gydytojas galės rekomenduoti jums asmeniškai tinkamiausius būdus kovai su šiomis reakcijomis.
Karščio bangos
Karščio bangos dažnai pasireiškia menopauzę išgyvenantiems žmonėms. Karščio banga – tai intensyvaus karščio pojūtis, kuris gali trukti nuo 30 sekundžių iki 10 minučių. Karščio bangos metu veidas gali parausti.
Medikai iki šiol nesutaria, kas sukelia karščio bangas. Tačiau manoma, kad organizmo temperatūros reguliavimui įtakos turi estrogenas. Smegenys jaučia, kad kūnui yra karšta, o tai iššaukia prakaitavimo ir paraudimo reakcijas. Menopauzės metu žmogaus estrogeno lygis krinta.
Ką daryti?
Norint išvengti karščio bangų, galima vengti žinomų jų sukėlėjų. Keletas karščio bangas sukeliančių dalykų: • rūkymas • karšti dušai ar vonios • karštas oras • alkoholis • aštrus ar karštas maistas • kafeinas
Taip pat gali būti naudinga valgyti daugiau augalinių produktų ir keisti gyvenimo būdą, siekiant daugiau laiko skirti atsipalaidavimui ir sportui.
Jei tai nepadeda, reikėtų apie kitus galimus gydymo būdus teirautis gydytojų.
Vilkligė
Vilkligė – tai autoimuninis susirgimas, kuris paveikia kūno sistemas ir organus, įskaitant odą. Vienas iš ankstyvų ligos požymių yra drugelio formos rausvai rudas bėrimas ant skruostų ir nosies. Ligai įsibėgėjus, šis bėrimas gali priminti veido nudegimą nuo saulės.
Techninis šio bėrimo pavadinimas – malarinis bėrimas.
Ką daryti?
Vilkligę turi diagnozuoti gydytojas ir ją reikia gydyti. Nors ši liga iki galo neišgydoma, gydymas gali sumažinti ligos simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Egzema
Egzema vadinama keletas bėrimų, kurie gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą ir tinimą. Ši liga dažniausiai pirmą kartą pasireiškia dar vaikystėje, iki penkerių metų, o vaikui augant išlieka. Tačiau egzema taip pat suserga suaugę žmonės.
Ką daryti?
Egzema yra neišgydoma. Vis dėlto, yra daugelis kremų ir vaistų, kurie egzema sergantiems žmonėms gali padėti sumažinti simptomus.
Nudegimas nuo saulės
Per daug saulėkaitoje praleisto laiko gali sukelti odos nudegimą nuo saulės. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra nudegę nuo saulės, ypač tose kūno vietose, kurias pasiekia daugiausia tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, veidas.
Ką daryti?
Apsisaugoti nuo nudegimų galima vengiant saulės karščiausiu paros metu ir naudojant apsauginius kremus.
Jei vis dėlto nudegėte, gijimą pagreitins ir diskomfortą sumažins šios priemonės: • šaltas dušas ar vonia • drėkinamasis kremas be vazelino • leiskite pūslėms užgyti natūraliai, jų nespaudykite • gerkite daug vandens, kad organizmui nepritrūktų skysčių nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, taip pat gali padėti sumažinti paraudimą, ištinimą ir skausmą dėl nudegimo.
Drėkinamųjų kremų bei vazelino galite įsigyti internete.
Alkoholis
Nors ši priežastis ir retesnė, alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti veido paraudimą. Kūnui apdorojant alkoholį, išleidžiamas acetaldehidu vadinamas junginys. Kai kurių žmonių organizmai nesusitvarko su alkoholiu, todėl ši medžiaga kaupiasi kraujyje ir dėl to rausta veidas.
Statistika rodo, kad veido paraudimas pavartojus alkoholio dažniau pasireiškia Rytų Azijos populiacijai, nei Vakarų populiacijai.
Kai kurie tyrimai padidėjusį acetaldehido kiekį organizme sieja su didesne tam tikrų vėžio formų rizika. Šiuo metu galutinių tyrimų išvadų dar nėra.
