REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokiečių automobilių gamintojų gigantės „Volkswagen“ vadovas buvo priverstas atsiprašinėti dėl nelemto savo pareiškimo, kuris sukėlė nemenką triukšmą žiniasklaidoje.

Vokiečių automobilių gamintojų gigantės „Volkswagen“ vadovas buvo priverstas atsiprašinėti dėl nelemto savo pareiškimo, kuris sukėlė nemenką triukšmą žiniasklaidoje.

REKLAMA

Herbertas Diessas pristatydamas bendrovės planus ir rezultatus panaudojo frazę „Ebit macht frei“. Ji yra labai panaši į „Arbeit Macht Frei“ – reiškiančią „darbas išlaisvina“ – ir išgarsėjusią tik dėl to, kad buvo iškalta ant geležinių Aušvico koncentracijos stovyklos vartų.

„Ebit“ yra dažnai naudojamos frazės „earnings before interest and taxes“ akronimas. Lietuviškas atitikmuo yra EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją).

Savo vėlesniame pareiškime H. Diessas pavadino tai „akivaizdžiai nesėkmingu žodžių parinkimu“.

Jis aiškino, kad šis pareiškimas buvo aliuzija į stiprių finansų VW prekės ženklams suteikiamą laisvę, ir pridūrė:

REKLAMA
REKLAMA

„Negalėjau niekaip įsivaizduoti, kad šis pasisakymas bus suvoktas netinkamame kontekste. Tuo metu aš paprasčiausiai nenumačiau tokios galimybės“.

Savo atsiprašymą jis pateikė po to, kai „Volkswagen“ paskelbė apie atleidžiamus 7 tūkst. darbuotojų ir planus orientuotis į elektrinius automobilius, kurių kūrimui reikės mažiau specialistų.

REKLAMA

Šios savaitės pradžioje bendrovė paskelbė apie 12 mlrd. eurų metinį pelną, nepaisant to, kad jiems teko išmokėti milžiniškas kompensacijas „Dieselgate“ skandalo metu, susijusio su kenksmingų dujų išmetimo duomenų klastojimu.

„Arbeit Macht Frei“

Vokiečių bendrovės vadas taip pat pripažino „ypatingą atsakomybę dėl ryšių su Trečiuoju Reichu“.

„Volkswagen“ buvo įkurta 1937 metais, kaip dalis nacių lyderio Adolfo Hitlerio vizijos, kurioje kiekviena vokiečių šeima galėjo turėti savo pirmąjį automobilį. Antrojo karo metu naudojo daugiau nei 15 tūkst. vergų darbininkų iš gretimų koncentracijos stovyklų.

REKLAMA
REKLAMA

Tarp nacių išpopuliarėjusi frazė „Arbeit Macht Frei“ pirmą sykį pasirodė XIX a. vokiečių nacionalistų Lorenzo Diefenbacho romano pavadinime. XX a. ji tapo lozungu, kurį nacionalistai naudojo Veimaro Respublikos nedarbo krizės metu.

1933-iaisiais šis užrašas atsidūrė ant Dahau konclagerio vartų. Iš pradžių ten naciai vežė valdžiai neįtinkančius asmenis, kurie pasisakė prieš režimą. Šūkis „darbas išlaisvina“ ilgainiui tapo nacių propagandos dalimi, bandžiusia nuslėpti tikrąją konclagerių prigimtį.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų