REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apie dvigubą pilietybę, tokių piliečių teises ir pareigas sklando ne vienas mitas, o sprendimo šalininkai ir priešininkai tuos pačius dalykus pristato visiškai skirtingai. Pasak vienų, „papildomi“ piliečiai Lietuvai atneš naudą, na, o kiti tikina, kad 300 tūkst. dvigubą pilietybę turinčių žmonių privers keisti Konstituciją, balsuos ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms išrinks valdžią.

Apie dvigubą pilietybę, tokių piliečių teises ir pareigas sklando ne vienas mitas, o sprendimo šalininkai ir priešininkai tuos pačius dalykus pristato visiškai skirtingai. Pasak vienų, „papildomi“ piliečiai Lietuvai atneš naudą, na, o kiti tikina, kad 300 tūkst. dvigubą pilietybę turinčių žmonių privers keisti Konstituciją, balsuos ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms išrinks valdžią.

REKLAMA

Balsuoti dėl dvigubos pilietybės eisime vos už kelių dienų, bet daugeliui žmonių vis dar neaišku kokias teises ir pareigas turės dvigubą pilietybę turintys žmonės? Ar jie galės būti renkami Seimo nariais, dabar tai draudžia Konstitucija, kaip ir kur jie mokės mokesčius, gaus pensiją ir rūpinsis sveikata? Ar nepiknaudžiaus sveikatos apsaugos sistema ir susimokėję mažus mokesčius sieks brangių paslaugų? Ar jauni žmonės, kurie turės dvigubą pilietybę, privalės tarnauti Lietuvos kariuomenėje ar karinę tarnybą galės atlikti ir kitose valstybėse?

Referendumo iniciatoriai yra ramūs

Tiesa, dvigubos pilietybės referendumą inicijavęs Seimas neturi atsakymų į visus šiuos klausimus. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė sako, kad teisės aktus bus galima papildyti ir vėliau, o ir Konstituciją gali tekti keisti.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėl tarnavimo kariuomenėje mes esame diskutavę su Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija, tai priimti įstatymo mes negalime, net jo pateikti negalime, nes jis prieštarautų esamam reguliavimui ir Konstitucijai, kol Konstitucija nepakeista. Tiesiog iš principo yra sutarta, kad mes nematome esminio skirtumo, kurios valstybės kariuomenėje pilietis tarnauja, nes dvigubą pilietybę arba išlaikyti Lietuvos pilietybę įgydami kitos valstybės pilietybę, galės tik tų valstybių, kurios yra draugiškos NATO arba Europos Sąjungos valstybės, piliečiai. Taigi, sunku įsivaizduoti, kad Lietuvos ir Vokietijos kariuomenes kovotų skirtingose barikadų pusėse. Dėl šios priežasties dvišaliais sutarimais, turint pakeistą Konstituciją, tą klausimą galima gana paprastai išspręsti. Dėl socialinių klausimų, pensijų, mokesčių, gydymo – problemų nėra, nes čia situacija absoliučiai aiški – užtenka esamo reguliavimo, nes paslaugas iš ligonių kasų galima gauti tada, kai moki įmokas, o jei yra būtinoji medicinos pagalba ji teikiama bet kuriam asmeniui ir šiandien. O pensijos bus gaunamos ten, kur mokamos įmokos, dirbama“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.

REKLAMA

Pasak jos, piktnaudžiauti mokant nedideles įmokas ir naudojantis medicininėmis paslaugomis galima ir dabar, todėl dviguba pilietybė nei padidins, nei sumažins tų galimybių.

„Paslaugos priklauso ne nuo pilietybės, bet nuo įmokų mokėjimo tam tikrą laiką“, – sakė A. Širinskienė.

Jei dvigubos pilietybės referendumas pavyks, Lietuva „pasipildys“ 300 tūkst. naujų piliečių, jiems neužteks tik sostinės Naujamiesčio rinkimų apylinkės, kaip buvo iki šiol.

„Žinoma, bus keičiami teisės aktai, bus pakankamai laiko peržiūrėti teisės aktus ir susižiūrėti, kad viskas vyktų sklandžiai, nerimauti nėra ko“, – sakė Seimo narė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot, A. Širinskienės, teisinio ryšio išlaikymas su valstybe, siekis neprarasti piliečių – svarbu, o nuo galimų pavojų, kurie gali kilti, mes esame apsisaugoję referendumui teikiamo teksto formuluotėse, nes asmenys, kurie gyvena Lietuvai nedraugiškoje geopolitinėje erdvėje, dvigubos pilietybės negalės turėti.

„Tas saugiklis yra, mes puikiai suprantame, kad asmenų, po nepriklausomybės paskelbimo išvykusių į tas valstybes, nėra daug. Taigi, mūsų piliečiai itin nenukentės, o valstybė turi tą saugiklį“, – sakė A. Širinskienė.

Du pasai padės apsispręsti

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad užsienio lietuviai pasisako ne už dvigubą pilietybę, bet už pilietybės išsaugojimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, dviguba pilietybė reiškia ne tik privilegijas, bet ir pareigas, todėl privalomoji karo tarnyba nėra išimtis. Ji įsitikinusi, kad jaunuoliai turintys dvigubą pilietybę rastų būdą atlikti karinę tarnybą vienoje ar kitoje valstybėje.

„Gyvendamas užsienyje žmogus gaus šaukimą į kariuomenę, taigi – pareiga lieka. Tik tiek, kad kai kuriose ES ar NATO valstybėse atlikti karinę tarnybą galima vienur, o galioja ji ir kitur. Tai priklauso nuo susitarimų, kuriuos turi valstybė. Jei kada kils lojalumo klausimas, tai pilietis ir apsispręs, kuriai valstybei jis yra lojalus. Jei valstybė neturi kažkokių susitarimų su kitomis valstybėmis dėl karinės tarnybos, ji turės tuos susitarimus pasirašyti“, – svarstė pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

REKLAMA

Visgi ji tiksliai neatsakė, ar jaunuoliai privalės atlikti dvigubą karinę tarnybą, jei to pareikalaus dvi valstybės. Ji taip pat įsitikinusi, kad Lietuvoje gyvenantys piliečiai neturėtų bijoti, jog užsienyje gyvenantys lietuviai jiems išrinks valdžią, nes kol kas tai nebuvo problema.

„Dabar Lietuvos piliečiai taip pat turi balsavimo teisę, sprendžia. Dvigubą Lietuvos pilietybę jau turi apie 30 tūkst. žmonių. Kitos valstybės dvigubą pilietybę turinčių žmonių balsavimo klausimus sprendžia įvairiai, tarkime, neleidžia balsuoti, jei šalyje negyveni tam tikrą laiką. Bet tai yra išimtys. Šiuo metu Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, gali balsuoti, bet iš 141 Seimo nario Naujamiesčio vienmandatėje renka tik 1 parlamento narį. Taip pat gali rinkti prezidentą, balsuoti Europos parlamento rinkimuose“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

REKLAMA

D. Henke įsitikinusi, kad dviguba pilietybė Lietuvai nėra pavojinga, o štai naudos – duoda.

„Anksčiau buvo minima Rusija, bet dabar nutarta, kad Rusijoje ir kitose ne NATO ir ES šalyse gyvenantys lietuviai negalės išlaikyti pilietybės, taigi, gal ir pavojų nelieka. O nauda Lietuvai didelė, nes šaliai reikalingi piliečiai ir patriotai. Jei ant stalo guli du pasai ir vienas iš jų – lietuviškas, galvodamas apie grįžimą, kai turi pilietybę, Lietuvą pasirinksi lengviau. Užsienio lietuviai pritraukia daug investicijų, persiunčia daug pinigų, turi turto. Tai lojalūs piliečiai. 22 ES šalys leidžia dvigubas pilietybes, o mes esame tarp mažumos, kurie neleidžia“, – tikino pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, referendumas dėl dvigubos pilietybės bus didžiulis iššūkis, nes reikia 1 mln. ir 300 tūkst. balsų. Iki šiol referendumai Lietuvoje neturėjo didelio pasisekimo.

Užsienis rinks valdžią Lietuvai?

Teisininkas, profesorius Vytautas Sinkevičius savo ruožtu sako, kad artėjantis referendumas dėl dvigubos pilietybės kelia itin daug klausimų. Anot teisininko, šiuo metu mes „perkame katę maiše“, nes nežinome, ką mums gali atnešti dvigubi piliečiai.

„Seimo nariai šiuo metu turi vieną tikslą, pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį ir atverti galimybes dvigubai pilietybei. Visgi gali būti, kad reikės keisti ir daugiau Konstitucijos straipsnių. Jei didelė Lietuvos piliečių dalis tuo pačiu metu bus ir kitos valstybės piliečiai ar tokie asmenys galės būti renkami į Seimą, tapti prezidentu?“, – klausė profesorius.

REKLAMA

Anot jo, tai, kad dabartiniai įstatymai neleidžia tam tikrų dalykų, nereiškia, jog po referendumo jų nereikės taisyti.

„Dabar Konstitucinė nuostata sako, kad tas asmuo, kuris turi dvigubą pilietybę, negali būti renkamas į Seimą ar prezidento postą. Visgi yra Strasbūro Žmogaus teisių teismo byla, kurioje bylinėjosi Moldova. Moldova leido savo piliečiams turėti ir Rumunijos pilietybę, bet nustatė, kad turintys tokią pilietybę negali būti renkami į parlamentą. Moldova pralaimėjo tą bylą Strasbūro teisme, nes teismas pasakė, jog jei didelė piliečių dalis turi ir kitos valstybės pilietybę, negalima jiems uždrausti kandidatuoti“, – aiškino V. Sinkevičius.

REKLAMA

Profesorius klausė, ar tokiu atveju mes patys keisime Konstituciją, ar lauksime kol Strasbūro teismas mus privers?

„Kita problema, dvigubą pilietybę galės turėti žmonės gyvenantys valstybėse, kurios atitinka Lietuvos pasirinktos europinės-transatlantinės krypties kriterijus. Tuos kriterijus nustatys Konstitucinis įstatymas, o kas žino, kas bus nustatyta tame Konstituciniame įstatyme? Piliečiai raginami balsuoti už principą, kad būtų leidžiama dviguba pilietybė, o kam ji bus leidžiama, nežinoma. Mes iš dalies perkame katę maiše“, – sakė teisės profesorius, konstitucionalistas.

Jis taip pat svarstė, kas nutiks su šauktiniais jaunuoliais, kurie privalės atlikti karinę tarnybą?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ar mes galėsime reikalauti, kad karinę tarnybą atliktų Lietuvoje ir dar kitoje šalyje? Pagal Konstituciją mes galime to reikalauti. Politikai sako, kad tai bus sprendžiama ateityje, bet koks bus sprendimas, koks bus jo principas, nieko nežinome. Didžiausią nerimą kelia tai, kas Lietuvoje gyvenantiems žmonėms rinks valdžią? Kas rinks Seimą ir prezidentą? Ar tik tie, kurie yra tik Lietuvos piliečiai, ar ir tie, kurie bus davę priesaiką ir kitoms valstybėms? Dabar visi piliečiai gali balsuoti, vadinasi tie asmenys, kurie nemoka kalbos ir nėra buvę Lietuvoje taip pat galės balsuoti. Ar reikia nustatyti, kad rinkimų teisę turėtų tik tie, kurie nuolat gyvena Lietuvoje? Metus iki rinkimų, tarkime? Apie tai taip pat niekas nekalba, sako, kad galvos vėliau. Kai sudedi visus klausimus sutrinki, kaip reikės balsuoti? Kai kalbame, kad pirksime katę maiše, tai labai panašu, kad taip ir bus“, – klausinėjo profesorius, suabejojęs, kiek įstatymų dar reikės pakeisti, kad pavyktu, tai, ką valdžia yra sumaniusi.

REKLAMA

Šiuo metu dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę turi iki 30 tūkst. žmonių, siekiama, kad po referendumo dvigubą pilietybę galėtų turėti 300-400 tūkst. žmonių.

„Jei atsiras Konstitucijos pataisa, kad pagal tam tikrus kriterijus žmonės galės turėti dvigubą pilietybę, Lietuvos lenkai taip pat galės prašyti dvigubos pilietybės. Taigi, Lietuvos pilietis galės būti ir Lenkijos piliečiu, aišku ir tai, kad Lenkija galės daryti įtaką mūsų šaliai per dvigubus piliečius, tai daryti galės ir kitos valstybės. Bet mums buvo pasakyta, kad pavojaus nėra, nes esame strateginiai partneriai ir nieko blogo nebus. Neabejoju, kad įtaka padidės“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

REKLAMA

Anot jo, nėra tarptautinių teisės aktų, kurie įpareigotų valstybes leisti plačiai, siaurai arba vidutiniškai turėti dvigubą pilietybę. Kiekviena valstybė tą klausimą sprendžią atsižvelgdama į savo interesus ir realią situaciją. Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio ES valstybių, kur ribojama dviguba pilietybė.

„Lietuva iki šiol laikėsi Konstitucinės tradicijos, kad dviguba pilietybė nebuvo plačiai paplitęs reiškinys. Nuo pat 1922 metų Konstitucijos visą laiką dviguba pilietybė buvo griežtai ribojama. Tiesa, 1928 metų įstatyme buvo sakoma, kad jei pilietis įgyja JAV pilietybę, tai gali išsaugoti ir lietuviškąją. O dar vėlesnis įstatymas jau kalbėjo apie tam tikras išimtis, bet Lietuva visada ribojo dvigubą pilietybę. Dabar yra tokia situacija, kad žmonės turi apsispręsti. Visgi prieš balsuodami turėtų žinoti daugiau. Tarkime, ar tokie asmenys, kurie moka mažus privalomojo sveikatos draudimo mokesčius galės gydytis Lietuvoje, kaip žmonės, kurie moka visus mokesčius?“, – svarstė teisės profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Jis tikino, kad pirmiausia reikėtų atsakyti į daugybę klausimų, o tik tada spręsti, ką daryti su dviguba pilietybe Lietuvoje. Pasak V. Sinkevičiaus, dabar viskas vyksta apgraibomis.

Baimės akys didelės

O štai apžvalgininkas Kęstutis Girnius dviguboje pilietybėje grėsmių neįžvelgia. Anot jo, kai buvo nutarta, kad Rusijoje gyvenantiems žmonėms arba Lietuvos rusams nebus suteikta galimybė gauti dvigubą pilietybę, ramybės atsirado daugiau.

„Pradžioje bijota, kad jei bus suteikiama dviguba pilietybė visiems vietos rusai taptų Rusijos piliečiais ir Rusija galėtų kištis į Lietuvos reikalus gindama ne tik savo tautiečius, bet ir savo piliečius. Visgi dabartinis įstatymas bus suredaguotas taip, kad rusų kilmės piliečiai negalės gauti dvigubos Lietuvos ir tarkim Rusijos pilietybės. Tas pavojus yra sumažintas, nors grėsmė ir baimė, kad jei suteikiama dviguba pilietybė tai žmonės, kurie negyvena Lietuvoje ir kurie nenujaučia, kokia politinė padėtis šalies viduje, galės turėti lemiamą vaidmenį priimant sprendimus, išlieka“, – svarstė K. Girnius.

Jis sakė, kad bijoma, jog gyvenantieji užsienyje nustatys, kaip Lietuvoje gyvenantys turi daryti. „Visgi manau, kad ta baimė – perdėta, nes galima įvairiai sutvarkyti balsavimo taisykles, įvesti saugiklių, jog žmogus, kuris nori balsuoti turėtų imtis ypatingesnių pastangų. Naujausi rinkimai Estijoje parodė, kad užsienyje gyvenantys estai balsavo itin negausiai, nors tai buvo elektroninis balsavimas. Taigi, ta baimė yra minimali“, – svarstė apžvalgininkas.

REKLAMA

Anot K. Girniaus, dvigubos pilietybės pliusų yra nemažai ir nereikėtų bijoti, kad Lietuvos lenkai taps ir Lenkijos piliečiai.

„Žmonės jaustų artimesnį ryšį su Lietuva. Manoma, kad jei žmogus įgyja kitos šalies pilietybę ir netenka Lietuvos pilietybės jis galvoja, jog Lietuva nuo jo atsigręžė, o tada ir jis nusisuks nuo Lietuvos, sąlytis bus nutrauktas. Aš nemanau, kad daug žmonių yra priėmę kitos šalies pilietybę (iš tų, kurie emigravo), nes iki šiol gyvenant ES kitos šalies pilietybės labai ir nereikėjo. O jei Lietuvos lenkai priimtų Lenkijos pilietybę nebūtų blogai, nes Lenkija NATO ir ES narė, nebūtų didelio skirtumo lietuvis tampa Didžiosios Britanijos piliečiu, ar Lietuvos lenkas – Lenkijos. Tai gal net būtų naudinga, žmonės taptų mažiau provincialūs“, – svarstė K.Girnius.

Apžvalgininkas įsitikinęs, kad užsienio valstybės, tarkime Lenkija, nesiektų daryti įtakos Lietuvos vidaus politikai pasiremdami dvigubą pilietybę turinčiais žmonėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų