Šveicarų mokslininkai atliko tyrimą, kuris kaip tik ir buvo skirtas „sudaužytos širdies“ sindromui.
Psichologinis stresas gali iššaukti ūmią ir trumpalaikę kairiojo skilvelio disfunkciją. Sindromas gali pasireikšti netikėtu širdies nepakankamumo pasireiškimu arba skausmais krūtinėje, matomai ir EKG tyrimo metu – kas yra charakteringa kairiojo skilvelio sienelės miokardo infarktui.
Dažniausiai šis sindromas vystosi vykstant stresinėms situacijoms, iššauktoms stiprių, dažniausiai neigiamų, emocijų. Tokie įvykiai gali būti artimo žmogaus mirtis ar išsiskyrimas.
Mokslininkai kol kas neturi tikslaus atsakymo, kodėl taip vyksta. „European Heart Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, kad sindromą išprovokuoja smegenų reakcija į stresą.
Skiriasi nuo įprasto širdies smūgio
Pirmą sykį „sudaužytos širdies“ sindromas buvo aprašytas japonų mokslininko Hikaru Sato dar 1990-aisiais ir buvo pavadintas „kardiomiopatija takotsubo“ (japoniškai „takotsubo“ – keraminis puodas su apvaliu pagrindu ir siauru kakleliu).
Šis sindromas skiriasi nuo „įprasto“ širdies priepuolio, kuomet blokuojamas kraujo tekėjimas į širdies raumenį. Kraujo tekėjimo į širdį blokavimas pasireiškia koronarinėse arterijose atsiradus trombui.
Tačiau bendrai „sudaužytos širdies“ sindromo ir širdies smūgio simptomai yra panašūs: pirmiausiai tai pasireiškia apsunkusiu kvėpavimu ir skausmu krūtinėje. Dažnai kažkoks liūdnas įvykis tampa tam tikru dirgikliu, išprovokuojančiu šio sindromo atsiradimą. Maža to, sindromui pasireikšti įtakos gali ir džiugūs įvykiai, sukeliantys staigias ir stiprias emocijas. Pavyzdžiui, vestuvės ar naujo darbo gavimas.
„Sudužusios širdies“ sindromas gali būti laikinu reiškiniu, tuo atveju širdies raumens darbas atsistato po kelių dienų, savaičių ar mėnesių, o kai kuriais atvejais pasekmės gali būti mirtinos.
Priežastys – smegenyse
Didžiojoje Britanijoje „sudužusios širdies“ sindromas pasireiškia apie 2,5 tūkst. pacientų per metus.
Tiksli to priežastis mokslininkams nėra aiški. Tačiau manoma, kad šis sindromas gali būti susijęs su streso hormono – pavyzdžiui, adrenalino – kiekio išaugimu.
Elena Gadri, iš Ciuricho universitetinės klinikos, kartu su kolegomis tyrė 15-os pacientų, kuriems buvo diagnozuotas „sudužusios širdies“ sindromas, smegenų būklę.
Tomografijos duomenys parodė ženklų smegenų veikimo skirtumą nuo 39 sveikų asmenų, kurie dalyvavo kaip kontrolinė grupė.
Buvo pastebėtas gerokai mažesnis ryšys tarp smegenų sričių, kurios yra atsakingos už emocijas, ir automatines organizmo reakcijas (tokias, kaip širdies plakimas).
„Emocijos formuojasi smegenyse, todėl visai tikėtina, kad liga formuojasi smegenyse. O vėliau smegenys siunčia atitinkamus signalus širdžiai“, – cituojama BBC E. Gadri.
Sindromo kilmė
Šveicarų mokslininkai, vykdę tyrimus, neturėjo savo tiriamųjų tomografijos duomenų iš laikotarpio prieš tai, kai jiems buvo diagnozuotas „sudužusios širdies“ sindromas. Todėl tyrėjai negali tvirtinti, kad pakitusi smegenų veikla pasireiškė būtent dėl sindromo išsivystymo. „Tai labai svarbi tyrimo dalis, tai padės mums geriau suprasti šio sindromo kilmę, kurią dažnai visi pamiršta, ir ji toliau išlieka mums paslaptimi“, – aiškina britų kardiomiopatijos organizacijos vadovas Joelis Rose’as.
„Šie tyrimai patvirtina mūsų įtarimus – yra ypatingas ryšys tarp smegenų ir širdies formuojantis takotsubo kardiomiopatijai“, – cituojamas ir „British Heart Foundation“ atstovė Dana Dawson.
