REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastarųjų trijų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai rodo, kad piliečiai linkę nusigręžti nuo tradicinių ir ilgai miestus valdžiusių partijų. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokie pokyčiai didžiųjų miestų tarybose vyko po trejų pastarųjų – 2011, 2015 ir 2019 metų – savivaldos rinkimų.

Pastarųjų trijų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai rodo, kad piliečiai linkę nusigręžti nuo tradicinių ir ilgai miestus valdžiusių partijų. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokie pokyčiai didžiųjų miestų tarybose vyko po trejų pastarųjų – 2011, 2015 ir 2019 metų – savivaldos rinkimų.

REKLAMA

2011 m. daugiausiai mandatų savivaldybėse iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 328, antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 249 mandatais, treti – Darbo partija, kuri gavo 165 mandatus.

2015 m., be merų postų, daugiausiai mandatų ir vėl iškovojo LSDP – 343, antri liko konservatoriai – 242, trečią vietą užėmė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), iškovojęs 208 mandatus.

Šių metų savivaldos rinkimuose tarp partijų, be merų postų, daugiausiai mandatų iškovojo TS-LKD – 264, antrojoje vietoje liko socialdemokratai su 259 mandatais, treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), iškovojusi 216 mandatų. Daug balsų ir mandatų iš politinių partijų šiuose rinkimuose atėmė visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie, sudėjus bendrai, laimėjo 307 savivaldybių tarybų narių mandatus.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniuje – Uspaskicho veiksnys

2011 m. daugiausiai mandatų –12– rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybę gavo „Artūras Zuokas su Vilniaus koalicija“, o jos lyderis A. Zuokas trečią kartą tapo sostinės vadovu. 2015 m. Lietuvos savivaldybės savo merus pirmą kartą rinko tiesiogiai. Tais metais LRLS kartu su Remigijumi Šimašiumi išvertė iš mero posto A. Zuoką, partija rinkimuose laimėjo net 15 mandatų.  Nuo LRLS atskilęs R. Šimašius įkūrė savo visuomeninį rinkimų komitetą „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ ir su juo 2019 m. triumfavo Vilniaus taryboje laimėjęs 17 mandatų. Šie rinkimai ypatingi ir tuo, kad pirmą kartą Vilniaus taryboje nėra nė vieno socialdemokrato. Dėl mero kėdės antrajame ture grumsis R. Šimašius ir A. Zuokas.

REKLAMA

Sostinėje įdomius rezultatus rodo Darbo partija, kurios sėkmė savivaldybių rinkimuose Vilniuje tarsi amerikietiški kalneliai: 2011 m. iškovojo 8 vietas, 2015 „darbiečiai“ į tarybą net nepateko, o po šių rinkimų grįžtą su 5 mandatais. Panašu, kad Darbo partijos sėkmę sostinėje lemia viena pavardė – Viktoras Uspaskichas. 2011 m. politikas vedė „darbiečių“ sąrašą į rinkimus, šiuose rinkimuose buvo kandidatas į mero postą, o 2015 m., kai Darbo partija liko tuščiomis, V. Uspakichas rinkimuose nedalyvavo.

„Aišku, kad V. Uspaskichas, kaip lyderis, yra labai svarbus. Tai tikrai yra esminė Darbo partijos įvaizdžio dalis“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, V. Uspaskicho sugrįžimas į aktyvią politiką davė akivaizdžių rezultatų Darbo partijai ir užtikrino neblogą pasirodymą savivaldybių rinkimuose.

„Matysime, ar jie pasitvirtins ir turės tęsinį Europos Parlamento rinkimuose ir ar Darbo partijai pavyks gauti nors vieną mandatą juose. Tai bus lakmusas“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

Politologo nuomone, Darbo partijos sugrįžimas lėmė, kad prastesnį rezultatą šiuose rinkimuose užfiksavo Lenkų rinkimų akcija. 2011 m. Valdemaro Tomaševskio vadovaujama politinė jėga laimėjo 11 mandatų, 2015 m. gavo 10, o po šių rinkimų turės 6 atstovus taryboje.

„Šių partijų rinkėjai, iš dalies, persidengia“, – kalbėjo pašnekovas.

Per pastaruosius trejus rinkimus konservatorių rezultatas gana panašus – 10, 8 ir 9 mandatai sostinės taryboje. A. Krupavičius svarsto, kad TS-LKD jau kelis rinkimus iš eilės nepavyksta pagerinti savo rezultato todėl, kad Vilniuje yra didelė konkurencija tarp centro dešinės partijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei būtų mažesnė konkurencija, tada galėtume matyti, kad šios partijos auga. Kitas dalykas, Vilniaus mieste konservatoriai neturi aiškių ir stiprių lyderių, kurie būtų pripažinti visuomenėje“, – samprotavo A. Krupavičius.

Kaune – rezultatus bloginantys konservatoriai

Šių metų savivaldybių rinkimų rezultatas yra antras blogiausias konservatorių pasirodymas Kaune per visą nepriklausomybės laikotarpį, pastebi A. Krupavičius. Prasčiau jie pasirodė 2000 ir 2002 m. rinkimuose, kai gavo 7 mandatus. Po šių rinkimų Kauno miesto taryboje TS-LKD turės 8 mandatus. Profesorius teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl konservatoriai 2015 m. prarado vieno iš savo bastionų – Kauno – kontrolę yra nesėkmingas jų valdymas, kuris truko dvi kadencijas.

REKLAMA

„Toliau, stiprių konkurentų atsiradimas „Vieningo Kauno“ pavidale. Taip pat, ne visai pavykęs kandidatų ir lyderių pasirinkimas dabartiniams rinkimams, įskaitant ir kandidatę į mero postą (red. pastab. Jurgita Šiugždinienė). Jeigu būtų buvę kiti kandidatai dalyvavę, galbūt balsavimas už konservatorius galėjo būti gausesnis“, – svarstė A. Krupavičius.

Po šių metų rinkimų vietų taryboje negavo nė viena politinė jėga be V. Matijošaičio „Vieningo Kauno“ ir konservatorių. A. Krupavičius svarsto, kad „Vieningas Kaunas“, užsitikrinęs absoliučią daugumą taryboje, susirinko visų kitų partijų balsus.

Po 2011 m. rinkimų Kauną valdė TS-LKD, laimėję 12 mandatų. 2015 m. Kaune įvyko netikėtas perversmas – TS-LKD, surinkę 13 mandatų, prarado savo ilgametį bastioną. Kaune triumfavo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (16 mandatų), kurio lyderis Visvaldas Matijošaitis išrinktas miesto meru. 2019 m. Kaune išskirtinė sėkmė vėl šypsojosi „Vieningam Kaunui“ ir jo lyderiui V. Matijošaičiui, kuris mero kėdę užsitikrino dar pirmajame ture. „Vieningas Kaunas“ iškovojo net 32 mandatus, todėl taryboje tebus viena kita partija – TS-LKD (8 mandatai). Tai antri rinkimai iš eilės, kai konservatoriai prarado Kauno kontrolę.

REKLAMA

Klaipėdoje Grubliauskas neša liberalų vėliavą

Trečios kadencijos uostamiesčio mero poste antrajame ture sieks Vytautas Grubliauskas. 2011 m. ir 2015 m. daugiausiai tarybos narių vietų ir mero postą politikas iškovojo su LRLS, o šiemet su visuomeniniu rinkimų komitetu. Pasak A. Krupavičiaus, stabilus V. Grubliausko rezultatas pastaruosiuose rinkimuose yra ne jo, o pačios Klaipėdos fenomenas.

„Čia liberalai yra stiprūs jau kelis dešimtmečius. V. Grubliauskas pratęsia tą liberalių politinių jėgų dominavimo Klaipėdoje tradiciją“, – kalbėjo profesorius.

Nedidele staigmena galima laikyti rusakalbius atstovaujančių politikų nesėkmę šiuose rinkimuose. 2011 m. Rusų aljansas kartu su rusų sąjunga surinko 5 mandatus, 2015 m. „Valdemaro Tomaševskio blokas“ ir rusų sąjunga taip pat gavo 5 mandatus, o po šių rinkimų uostamiesčio rusakalbius rinkėjus taryboje atstovaus tik du mandatus gavę komiteto „Titov ir teisingumas“ nariai. A. Krupavičius svarsto, kad Klaipėdos rusai nusisuko nuo tautines mažumas atstovaujančių politikų po įvairių skandalų ir politikų siejimo su Kremliumi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klaipėdoje po 2011 m. rinkimų pergalę šventė LRLS, iškovojęs 7 mandatus. 2015 m. liberalams pavyko išsaugoti valdžią Klaipėdoje – LRLS iškovojo 11 mandatų, o miesto meru dar kartą išrinktas V. Grubliauskas. 2019 m. Klaipėdoje triumfavo visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, kuris iškovojo 9 mandatus. Dėl mero posto antrajame ture grumsis V. Grubliauskas bei valstietis Arvydas Vaitkus.

Šiauliai – socialdemokratų nuosmukio atspindys

Pasak A. Krupavičiaus, Šiauliai yra puikus pavyzdys, kaip socialdemokratai visiškai prarado įtaką didžiuosiuose miestuose. 2011 m. jie turėjo 10 mandatų, 2015 m. – 6, o šiemet tik 2, tačiau tai galima paaiškinti, kad dalis Šiaulių socialdemokratų, pavyzdžiui mero pavaduotojas Domas Griškevičius, pasitraukė iš LSDP gretų ir prisijungė prie Artūro Visocko judėjimo.

REKLAMA

„Pirmiausia, „socdemai“ visiškai nesugeba organizuoti tinkamų rinkiminių kampanijų didžiuosiuose miestuose. Pradedant Vilniumi, baigiant Šiauliais ar Alytumi“, – kalbėjo A. Krupavičius

Profesorius pastebi, kad Šiauliai kurį laiką kaip miestas stagnavo, tad daugelis Saulės miesto gyventojų tai sieja su laikais, kai miestą valdė socialdemokratai.

„Tai dabar ta lazda yra atsisukusi kitu galu jiems. Šiauliuose socialdemokratais ir nepasitenkinimas, ir nepasitikėjimas yra dideli“, – tvirtino A. Krupavičius.

Šiauliuose 2011 m. valdžią išsikovojo LSDP, pelnę 10 mandatų. 2015 m. Šiauliuose po rinkimų LSDP gavo 6 mandatus. 5 mandatus iškovojusio komiteto „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ lyderis išrinktas miesto meru. 2019 m. A. Visockas dar pirmajame ture užsitikrino antrą kadenciją mero kėdėje. Jo komitetas „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“ pelnė 15 mandatų.

REKLAMA

Panevėžyje – auganti komitetų sėkmė

Panevėžys, kaip ir Kaunas, taip pat ilgą laiką buvo laikomas konservatorių bastionu. A. Krupavičiaus nuomone, įtaka Aukštaitijos sostinėje konservatoriai prarado dėl tos pačios priežasties kaip ir Kaune – neefektyvaus valdymo.

2015 m. Rytis Mykolas Račkauskas į rinkimus ėjo su Seimo nario Povilo Urbšio pagalba, tačiau buvę bendražygiai susipyko ir šiuose rinkimuose dalyvavo su skirtingais komitetais. Tačiau šis skilimas jų balsų neišskaidė: 2015 m. komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ surinko 7 mandatus, šiuose rinkimuose R. M. Račkauso vadovaujamas sąrašas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ surinko 8 mandatus, o P. Urbšio į priekį vedamas komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU“ laimėjo 4 vietas Panevėžio miesto taryboje. Šią situaciją A. Krupavičius aiškina gana paprastai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visuomeniniai komitetai šiandien yra pakilime. Partijos mažiau konkurencingos, komitetai šiandien vertinami labiau teigiamai. Tai ir leidžia abiems (red. pastab. R. M. Račkausko ir P. Urbšio komitetams) pasiekti neblogus rezultatus“, – samprotavo A. Krupavičius.

Panevėžį 2011 m., iškovoję 9 mandatus, valdė TS-LKD. Meru išrinktas socialdemokratas Povilas Vadopolas, bet dar tais pačiais metais politikas prarado savo postą, kai taryba išreiškė jam nepasitikėjimą. Naujuoju meru išrinktas konservatorius Vitalijus Satkevičius. 2015 m. valdžią Panevėžyje iš TS-LKD perėmė naujai susikūręs visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (7 mandatai), kurio vedlys R. M. Račkauskas išrinktas meru. 2019 m. konservatoriai antrus rinkimus iš eilės prarado valdžią Panevėžyje. Čia pergalę šventė 8 mandatus iškovojęs dabartinio mero R. M. Račkausko vedamas komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. Dėl mero kėdė antrajame ture grumsis R. M. Račkauskas ir P. Urbšys.

Portalas tv3.lt primena, kad antrasis tiesioginių merų rinkimų turas vyks kovo 17 d. Iš didžiųjų miestų jis vyks Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Kauno ir Šiaulių rinkėjai savo miesto vadovą išsirinko pirmajame rinkimų ture.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų