REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas.

REKLAMA

Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

„Kas tie 43? Mūsų finansinės žinios yra vidutiniškos, šis žodis turbūt labiausiai tinkantis. Apie 70 proc. žmonių apie finansus išmano. Tačiau, kas labiausiai sukėlė nerimą, kad žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, yra mažiau nei vienas procentas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Pasak jo, Lietuvos gyventojai supranta, kad būtina taupyti, tačiau jų taupymo „horizontas yra trumpas“.

„Nuo algos iki algos. Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, kaip planuoti finansus, mums neatrasta žemė. Suvokiame, kad išleisti nereikia daugiau negu uždirbame, bet nereiškia, kad taip elgiamės“, – teigė M. Zalatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas sociologas sakė, kad tirtos gyventojų žinios, bet nors finansinių žinių nereikėtų painioti su finansine elgsena, šie dalykai yra susiję.

REKLAMA

Pasak jo, tyrime lūkesčių nepateisino jaunimo finansinis raštingumas.

„Labiausiai nustebino prastas jaunimo pasirodymas (...) Švietimo svarbos nepervertinsime. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunajai kartai. (...) Matyt, turėjome lūkestį, kad jaunesnė grupė, užaugusi su „fintech“ ir bankais, kad jie bus labiau raštingesni raštingesni ir atsakingesni. Buvo lūkesčiai, kad koreliuos su išsilavinimu ir pajamoms – tai pasitvirtino. Turtingesni žmonės – jų ir žinios geresnės“, – sakė I. Zokas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų