O ir persirgus, specialistai pataria žmonėms nesportuoti, neskubėti grįžti į darbus, mat daugėja atvejų, kai po gripo – liga atsinaujina.
Vienoje sostinės gydymo įstaigų druskos kambario duris praveria vilnietė Rasa. Moteriai kvėpavimo druska procedūra skirta po sunkiai persirgto gripo. Virusas smogė prieš dvi savaites.
Dabar reikia išvalyti trachėją, nosį. Rasa sako gripu suserganti kasmet, bet šiemet liga smogė itin sunkiai. Mat komplikacijų išvengti nepavyko.
„Ausies uždegimas, ir šiaip kosulys, sloga. Ir šeimos nariai serga. Ir duktė serga, anksčiau vyras sirgo“, – sako pacientė Rasa Laurinavičienė.
Medikai skelbia – nuo sausio vidurio sergamumui gripu kylant it ant mielių, susirgusiųjų šia liga yra daugiau, kaip keturiasdešimt tūkstančių. Dvidešimt žmonių mirė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja sako, kad sunkiai sergančių – šalies ligoninių intensyvios terapijos skyriuose dar daug.
„Kadangi prasideda komplikacijos… Ir šiais metais ypatingai yra… vienintelė ko gero mirties atvejo priežastis tai buvo bakterija, kuri sukėlė plaučių uždegimą“, – sako ULAC atstovė Daiva Razmuvienė.
Ne paties gripo viruso sukeltas plaučių uždegimas, bet kaip antrinės infekcijos, kaip komplikacijos pasėkmė. Būtent bakterinės infekcijos.
Nuo gripo per 10 metų mirė daugiau, kaip 100 žmonių.
Panaši situacija buo prieš dešimt metų, kai Lietuvą kankino pandeminis gripas, tuokart šalis neteko dvidešimt trijų žmonių. O per dešimt gripo sezonų, nuo įvairių gripo sukeltų komplikacijų mirė per šimtą Lietuvos gyventojų. Komplikacijų būta įvairių – nuo galvos smegenų uždegimo iki ausų uždegimo, broonchito. Tiesa, ne ką mažiau žmonių serga kitomis peršalimo ligomis – per keturis šimtus tūkstančių.
Kosulys ir ne tik jis, jau savaitę vargina vilnietę Marijaną. Vaistinėje moteris ieško pagalbos: „Prasidėjo nuo gerklės, paskui perėjo į kosulį ir varlės apsigyveno."
Moteris sako slogą išsigydžiusi pati, namuose pasidarytų druskos tirpalu. Vaistininkai to daryti nerekomenduoja. Mat ėmė daugėti žmonių besiskundžiančių žaizdomis nosyse. Gydytojai taip pat sulaukia tokių skundų.
„Jie išdžiovina tą gleivinę, ir jeigu jie nori tai daryti ir tiki tuo labai, tai tikriausiai ir padeda, bet po to reikia gleivinę sutepti. Nes praranda uoslę. Nes ateina… neužuodžia kvapų, ir galvoja, kad čia atsitiko kažkas blogo“, – sako „InMedica“ šeimos gydytojas Vida Žemaitienė.
Kor už kadro: Tai gali būti negalavimas susijęs su virusu, bet gali būti, kad meškos paslaugą pasidarome patys. Tiek druskos savadarbiu tirpalu plaudami nosis, tiek griebdamiesi lašų, prieš tai nepasitarę su gydytojais, prisidarome daugiau bėdos.
„Diduma pacientų puola ne nosį plauti, ar kažkokių inhaliacijų… Jie iš karto lašina tuos lašus su xilometazolinu, ir išdžiovina gleivinę. Išsivysto pripratimas. Atsiranda žaizdos ir tada reikia gydyti pasėkmes“, – sako „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė.
Šeimos gydytojai sako, persirgus tiek gripu, tiek kitomis peršalimo ligomis, organizmui būtina leisti atsigauti. Mat daugėja atvejų, kai pacientai neišsigydo, ir liga smogia iš naujo: „Reikia vengti fizinio krūvio, apie dvi savaites, bent jau dešimt dienų. Pasistengti, kad nepervargtų širdis“, – sako V. Žemaitienė.
Daugiau pataria specialistai po ligos vaikščioti gryname ore. Po karščiavimo praėjus parai, jeigu leidžia jėgos, galima pasivaikščioti apie dešimt minučių. Taip pat reikėtų vartoti daugiau vitamino C turinčių vaisių bei daržovių.
Daugiau - TV3 reportaže:
