Nuo meningokokinės infekcijos kūdikiai ir vaikai yra skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją vakcinos dozę gauna 3 mėnesių kūdikiai, antrąją – 5 mėnesių, trečiąją – 12–15 mėnesių vaikai.
Medikai ragina neatidėlioti šio skiepo, nes meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, neretai pasireiškianti žaibine forma. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3–4 d. Meningokokinei infekcijai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais kuomet yra didelis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Ši infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Lietuvoje vidutiniškai per metus registruojama 70–80 meningokokinės infekcijos atvejų. ULAC duomenimis, šiemet meningokokine infekcija susirgo 4 asmenys, vienas iš jų – vaikas.
Pernai (2018 m.) užregistruoti 39 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų – 5 mirtys (4 vaikai iki 5 m. amžiaus). 2017 m. Lietuvoje užregistruotas 81 meningokokinės infekcijos atvejis, iš jų – 11 mirčių (5 vaikai iki 5 m. amžiaus).
Meningokokinė infekcijai būdinga: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.
Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, apkursta, juos ištinka paralyžius, psichikos sutrikimai, jiems tenka amputuoti galūnes.
ULAC atkreipia dėmesį, kad artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t. y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.).
Artimai kontaktavusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę.
Visi kolektyvo nariai turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos pradėti skiepijimai komercine vakcina 2014 m. ir tuomet paskiepyti 338 asmenys, 2015 m. – 1042, 2016 m. – 13 604, 2017 m. – 15 929. 2018 m., kai kūdikiai pradėti skiepyti valstybės lėšomis, iš viso paskiepyti 28 389 asmenys.
Taip pat reikėtų nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių:
reguliariai plauti rankas;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis
