TV3 studijoje viešėjęs Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas, neurochirurgas Ramūnas Raugalas paaiškina, kad sukrėsto vaiko sindromas – sunki galvos smegenų trauma, būdinga kelių mėnesių amžiaus vaikams. Tiesa, retkarčiais ir šiek tiek vyresniems, iki 1,5 metų vaikams. Taip pat jis pokalbio metu papasakojo ir apie Vilniuje motinos supurtytą mažą berniuką.
Žalojamos galvos smegenys
Tokia trauma atsiranda kūdikį sugriebus ir jį stipriai papurčius. Nors būtent sukrėsto vaiko sindromas yra viena pavojingiausių ir baisias pasekmes sukelianti trauma, neurochirurgas R. Raugalas džiaugiasi, kad Lietuvoje ji nėra dažna. Per metus sulaukiama vos trijų – keturių tokių atvejų.
„Kūdikio galva tokiame amžiuje yra gana didelė ir sunki, o sprando raumenys – ganėtinai silpni. Suėmus ir kratant vaiką už pečių ar liemens, apvertus jį ir paėmus už kojų (dažnai būtent taip bandoma gaivinti vaiką, jam užspringus) – tokiais atvejais galva juda pirmyn – atgal, o galvos smegenys žalojamos į vidinius kaukolės nelygumus, pažeidžiamos smulkios galvos smegenų kraujagyslės“, – sako neurochirurgas R. Raugalas.
Tokiems vaikams dažniausiai pasitaiko kraujosrūvos galvos smegenyse ir akių tinklainėje. Į ligoninę tokie pacientai atvežami dažniausiai jau be sąmonės. Atliekami tyrimai, vaiką apžiūri neurologas, jam atliekama galvos kompiuterinė tomografija, patikrinamos akys, jų dugnas ir diagnozuojama trauma.
Kraujosrūvos ir kaulų lūžiai
Nors beveik visais atvejais, atvežus kūdikį į ligoninę, nesimato jokių išorinių požymių, vis dėlto kartais smurto atvejį šeimoje galima įtarti iš karto.
„Retkarčiais galima įžiūrėti švelnias sugriebimo žymias, kurios atsiranda, kai, pavyzdžiui, vaikas sugriebiamas ir bloškiamas ant lovos. Visada atkreipiame dėmesį į galūnes, juk kelių mėnesių vaikelis nelipa aukštai, susilaužyti koją ar ranką, kitus stambius kaulus, teoriškai gana sunku. Kai randame kaulų lūžius, visada pagalvojame apie smurtinį atvejį“, – pabrėžia pašnekovas.
Nesvarbu, medikai įtaria smurtinį ar netyčinį sukrėsto vaiko sindromą, visais atvejais apie tai yra pranešama teisėsaugos institucijoms, vaikų teisių tarnyboms.
Berniuką supurtė tikra jo motina
Pokalbio metu, neurochirurgas R. Raugalas patikino, kad sukrėsto vaiko sindromo atvejai sukelia ašarų net ir patiems medikams. Jis asmeniškai iki šiol prisimena vieno berniuko istoriją, kuris į ligoninę buvo atvežtas Kūčių vakarą.
„Ši istorija nutiko prieš keletą metų. Į mūsų ligoninę per Kūčias atvežė vos kelių mėnesių berniuką, jis buvo gilioje komoje. Istorija buvo tokia, kad tėtis, grįžęs namo, rado vaikelį miegantį, norėjo jį pamaitinti, bet nepavyko jo pažadinti. Tą dieną su vaiku buvo jo motina“, – pasakoja jis.
Kaip prisimena pats gydytojas, ligoninės personalas peržiūrėjo ligoninės duomenų bazę ir pamatė, kad tas pats berniukas prieš kelias savaite jau buvo gydytas ligoninėje dėl pilvo srities sumušimo.
Ant kūno buvo matomos ir įvairaus senumo kraujosrūvos, todėl medikai iš karto įtarė smurtinį atvejį šeimoje.
„Jam atlikome tyrimus, pamatėme, kad yra kraujosrūvos galvos smegenyse, akių tinklainėje. Buvo lūžęs raktikaulis, tapo aišku, kad pacientas patyrė smurtą iš savo artimiausio, brangiausio žmogaus pusės – motinos“, – jautriai žodžius renka gydytojas.
R. Raugalo teigimu, atvejų, kai sukrėsto vaiko sindromą, patyrę kūdikiai toliau gyventų be jokių pasekmių – nėra. Būtent šiam minėtam berniukui pasekmės liko itin žiaurios.
Jis iki šiol serga epilepsija, kuri sunkiai kontroliuojama medikamentais, kenčia grubius raidos ir regos sutrikimus.
„Taip, kad pacientas pasveiktų visiškai be liekamųjų reiškinių – nebūna. Didesni ar mažesni pažeidimai lieka visam gyvenimui, vaikas tampa nuolatiniu neurologų, raidos centrų, akių gydytojų pacientu. Ši trauma yra visam gyvenimui, kurio kokybė sutrikdoma visam laikui“, – priduria R. Raugalas.
Visą pokalbį su gydytoju, neurochirurgu R. Raugalu žiūrėkite čia:
