REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl uostamiesčio mero posto rungiasi gausus būrys margų kandidatų, kurių biografijoje – ir meilė džiazui, ir „misės“ titulas, ir skandalinga istorija apie Lietuvos partizanų vardo šmeižtą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Klaipėdos miesto merus.

Dėl uostamiesčio mero posto rungiasi gausus būrys margų kandidatų, kurių biografijoje – ir meilė džiazui, ir „misės“ titulas, ir skandalinga istorija apie Lietuvos partizanų vardo šmeižtą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Klaipėdos miesto merus.

REKLAMA

Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną.

Džiazo aistruolis

Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bando pratęsti savo meravimą uostamiestyje. Tiesa, šįkart politikas posto sieks su rinkimų komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, o ne po Liberalų sąjūdžio vėliava. Muzikos konservatoriją baigęs klaipėdietis iki tapdamas politiku rimtai užsiėmė muzika, režisavo ir organizavo Klaipėdos džiazo festivalius, yra žinomas džiazmenas.

2000 m. V. Grubliauskas tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, o po metų siekė tapti ir Klaipėdos meru, tačiau pritrūko balsų. Uostamiesčio meru V. Grubliauskas išrinktas jau tik 2011 m., o vėliau ir 2015 m.

REKLAMA
REKLAMA

2004 m. kaip Liberalų ir centro sąjungos narys V. Grubliauskas išrinktas į Seimą. Po dvejų metų politikas pasitraukė į naujai susikūrusį Liberalų sąjūdį, su kuriais į Seimą pateko ir 2008 m.

REKLAMA

Tituluota gražuolė

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Klaipėdos miesto mere mato Seimo narę Agnę Bilotaitę. Jauna klaipėdietė politikė Klaipėdos universitete baigė politikos mokslus, studijavo Miunchene, o Mykolo Romerio universitete apsigynė teisės magistrą.

Pirmiau nei tapo Seimo nare, A. Bilotaitė pagarsėjo kaip Mis Klaipėda 2003 konkurso Mis Foto titulo laureatė.

Politinę karjerą A. Bilotaitė pradėjo po kelerių metų, įsitraukusi į TS-LKD gretas, tada 2007 m. tapo Seimo nario Jurgio Razmos, vėliau – ir Seimo nario Sauliaus Pečeliūno padėjėja. Kaip Seimo narė A. Bilotaitė debiutavo 2008 m., vėliau rinkimus į Seimą laimėjo ir 2012 m., ir 2016 m. Uostamiesčio merės posto A. Bilotaitė siekė ir 2015 m., tačiau pritrūko balsų.

REKLAMA
REKLAMA

2017 m. A. Bilotaitei teisme teko bylinėtis su implantų pusgaminius gaminančia bendrove „Trate“. Įmonė politikę apkaltino šmeižtu, nes ji žiniasklaidoje kritikavo įmonę. Galiausiai teismas kompanijos ieškinį atmetė.

Į politiką – tėvo pėdomis

Liberalų sąjūdis kaip kandidatą į merus delegavo partijos pirmininko sūnų, Seimo narį Simoną Gentvilą. Klaipėdietis aukštąjį mokslą įsigijo Oslo ir Vienos universitetuose. Savo jėgas savivaldybėje S. Gentvilas išbandė dar 2011 m. tapęs Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko patarėju.

S. Gentvilas tėvo Eugenijaus Gentvilo pėdomis atsekė į Liberalų sąjūdį, 2015 m. tapo partijos vicepirmininku. Tais metais išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą, metus dėstė Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje. S. Gentvilo tėvas E. Gentvilas Klaipėdos meru buvo 1997–2001 m.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apšmeižė partizanų vadą

Vienas spalvingesnių kandidatų kovoje į Klaipėdos miesto merus – su visuomeniniu rinkimų komitetu „Titov ir teisingumas“ į rinkimus einantis Viačeslavas Titovas. Klaipėdos savivaldybės tarybos nario mandato netekęs V. Titovas labiausiai pagarsėjo pernai išniekinęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą.

V. Titovas pernai pareiškė turintis dokumentų, kad partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. Lietuvos piliečių ir vaikų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tokiais pareiškimais politikas sulaužė tarybos nario priesaiką. Pernai gruodį V. Titovui pareikšti įtarimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš žmonių grupę ir viešo pritarimo sovietiniams nusikaltimams.

REKLAMA

Klaipėdoje gimęs V. Titovas aukštąjį išsilavinimą įgijo Kaliningrado Valstybiniame technikos universitete, baigė gamybinę vadybą. Nuo 2007 m. kaip Lietuvos rusų sąjungos atstovas priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai. 2016 m. V. Titovas nesėkmingai kandidatavo į Seimą.

Partijos kandidatas – uosto direktorius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgų diskusijų į Klaipėdos merus iškėlė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų. Paaiškėjus, partijos kandidatui, kilo skandalas, kad A. Vaitkus į LVŽS gretas atsivedė įmonių, vystančių verslą Klaipėdos uoste, vadovus. Todėl A. Vaitkus laikinai nusišalino nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimuose kartu su juo ir dar remia politinę kampaniją.

REKLAMA

Klaipėdietis A. Vaitkus Kauno technologijos universitete įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, vėliau mokėsi Ukrainoje. 2002–2009 m. A. Vaitkus dirbo Susisiekimo ministerijoje, iš pradžių ministro patarėju, vėliau – sekretoriumi. Klaipėdos uostui A. Vaitkus vadovauja nuo 2013 m. 2016 m. kartu su Lietuvos socialdemokratų partija jis nesėkmingai bandė tapti Seimo nariu.

Mero duonos jau ragavo

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į merus Benediktas Petrauskas nėra naujokas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Rusijoje gimęs B. Petrauskas Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo technikos mokslų daktaro laipsnį.

1990 m. B. Petrauskas paskirtas Klaipėdos mero pavaduotoju, o po dvejų metų ir pats išrinktas meru. Keliems metams B. Petrauskas politiką iškeitė į vadovavimą Klaipėdos valstybiniam prekybos uostui, dėstė Klaipėdos universitete.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmoji B. Petrausko partija – Lietuvos centro sąjunga, į kurią įstojo 2003 m., vėliau – Lietuvos liberalų ir centro sąjunga, galiausiai įsitraukė į LSDP gretas. Savivaldybės taryboje B. Petrauskas nuo 2000 m. iki dabar.

Į merus taikosi visa šeima

Jei Vilniaus mero kėdės siekia Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis, tai jo žmona Nina Puteikienė savo sėkmę bando kovoje dėl Klaipėdos. Molėtiškė Vilniaus universitete baigė žurnalistiką ir jau studijuodama įsiliejo į darbą žiniasklaidoje. Iki pradėdama politinę karjerą N. Puteikienė išbandė ir ryšių su visuomene duoną, nuo 2002 m. iki dabar vadovauja Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriui.

REKLAMA

2015 m. N. Puteikienė laimėjo rinkimus į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.

Kovoje dėl mero posto – buvęs vicemeras

Darbo partijos kandidatas į Klaipėdos miesto merus – buvęs vicemeras Benas Šimkus. Telšių rajone gimęs B. Šimkus baigė Kauno specialiąją vidurinę milicijos mokyklą. Vėliau Klaipėdos miesto Vidaus reikalų skyriuje pakilo iki vyriausiojo komisaro, vadovavo Klaipėdos apskrities Migracijos departamento skyriui. 1982 m. B. Šimkus įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute.

B. Šimkus priklauso Liberalų demokratų partijai, vėliau partijai Tvarka ir teisingumas, partijai Naujoji sąjunga (socialliberalai), o galiausiai tapo Darbo partijos nariu. Nuo 2000 m. yra pensininkas.

Į Klaipėdos miesto merus dar pretenduoja: Lina Šukytė-Korsakė (partija Tvarka ir teisingumas), Kazys Paulikas („Mano Klaipėda), Modestas Nugaras (Lietuvos žaliųjų partija), politinė partija Rusų aljansas, visuomeninis rinkimų komitetai „Klaipėdos ateitis“, „Rusakalbė Klaipėda“, „Už pokyčius Klaipėdoje“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų