Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šio susirgimo atvejų kasmet vis daugėja – nuo vieno 2010-aisiais iki 17 atvejų pernai.
Iš viso 2006–2017 metais Lietuvoje užregistruoti 63 legioneliozės atvejai.
Per dešimtmetį nuo šios ligos mirė 11 žmonių. Daugiausia mirties atvejų – penki – fiksuoti 2017 metais.
Pirminiais duomenimis, pernai sausio–lapkričio mėnesiais nuo legionierių ligos mirė vienas žmogus.
ULAC teigimu, šia liga dažniau sergama ir Europoje. Didėjimo tendencija siejama su senėjančia visuomene, augančiu vyresnio amžiaus asmenų kelionių skaičiumi, dažnesniu diagnostinių testų naudojimu.
Legioneliozė arba legionierių liga – ūminė infekcinė liga, jai būdingos dvi formos – plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga.
Žmogus legionierių liga užsikrečia įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t. Šiose vietose reiktų būti itin atsargiais.
Legionierių liga neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Ji neplinta nuo žmogaus žmogui.
Ši liga pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.
Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50-60 laipsnių, šalto – mažesnė kaip 20 laipsnių.
