REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
25
Arūnas Leščiauskas ir jo sesuo (nuotr. Fotodiena.lt)

Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių. Kas svarbiau ieškant globėjų vaikui – materialinė globėjų padėtis ar biologinis ryšys su vaiku?

25

Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių. Kas svarbiau ieškant globėjų vaikui – materialinė globėjų padėtis ar biologinis ryšys su vaiku?

REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu mergaitė auga globos institucijoje, jos tėvas miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Iš viso mergaitė turi penkis brolius ir dvi seseris.

Bando tapti sesers globėju

Mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas sako jau kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu stabdyti sesers įvaikinimo į Naująją Zelandiją procedūrą. Be to, jo teigimu, teisę rūpintis dukra bando atgauti ir pati mergaitės motina.

REKLAMA
REKLAMA

„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau leisti, bent jau suteikti jai galimybę augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais augo. Darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – žurnalistams kalbėjo A. Leščiauskas.

REKLAMA

Mergaitės brolis pasakojo bandęs mergaitės bei kitose sesers ir brolio globą gauti dar vos baigęs mokyklą 2012-aisiais, tačiau jo išsinuomotas vieno kambario butas esą buvo netinkamas vaikams ruošti pamokas.

Jo teigimu, mergaitės globą gauti bandė ir jos motina, kai mergaitės tėvas dar buvo gyvas. Tačiau tada vaiko teisių specialistai esą iškėlė sąlygas, kurių tėvai nebuvo finansiškai pajėgūs įgyvendinti.

„Dvi iš tų sąlygų, kurias pamenu, – padaryti pilną keturių kambarių namo remontą, įvesti kanalizaciją per visus kaimynus, per visus namus, įrengti du tualetus, tiek vonios, tiek dušo kabinas. Kadangi mama tuo metu dirbo, o mergaitės tėvas merdėjo, taip ir gavosi, kad sąlygos neišsipildė, ir viskas“, – pasakojo A. Leščiauskas.

REKLAMA
REKLAMA

A. Leščiauskas tikina, kad mažoji sesuo jam yra sakiusi norinti gyventi su juo, mat bijo likti viena. Tačiau galimybę gyventi didesniame būste vyras gavo visai neseniai – gimus jo sūnui. A. Leščiauskas dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje, žurnalistams yra sakęs, kad šiuo metu neturi darbo.

„Neturėjau galimybių. Dabar, kai gimė sūnus, labai daug galimybių atsirado. Mes gavom teisę nuomotis namą, ne tik butą, gavom teisę nuomotis kad ir keturių, penkių kambarių namą, anksčiau tokių galimybių iš mano pusės, kad galėčiau kažką įsivaikinti, nebuvo, nebuvau tiek stiprus finansiškai“, – kalbėjo A. Leščiauskas.

Abejoja vyro galimybe tapti globėju

Vis dėlto šeimos teisės specialistė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė abejoja, ar galimai finansiškai išlaikyti jos nesugebėsiantis brolis galėtų tapti mergaitės globėju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš vertinčiau pradėto [teisminio] proceso naudai, kad jis yra pradėtas ir turėtų būti baigtas, o ne pasvaičiojimui kažkokių tai atsiradusių galimybių asmens, kuris kažin, ar gali dar savimi pasirūpinti“, – tv3.lt kalbėjo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Teisininkė pažymi, kad Naujoji Zelandija nėra valstybė, kur iki šiol nebūtų įvaikinami vaikai, mergaitę siekianti įsivaikinti pora jau auginta du lietuvius vaikus. Anot advokatės, jei teismas ėmėsi pradėti teisminį procesą, vadinasi, iki šiol laikytasi visų įvaikinimui būtinų procedūrų, gauti visų pusių sutikimai, patikrinta įvaikinti norinti šeima.

„Vien tiktai todėl, kad yra giminystės ryšys, kalbėti apie tai, kad atsibudo ir įvertino savo pajėgumą, manau, tai neturėtų būti kriterijus, nes iš esmės turėtume vertinti ir norinčio globoti daug kriterijų. Globėju tapti irgi negalima šiaip sau. Vertinama, kokios yra finansinės galimybės galų gale. Mano žiniomis, juk jis nereziduoja Lietuvoje. Jis, kiek suprantu, yra vienas iš emigrantų kitoje valstybėje. Tikimybe, kad vaiko interesus jis galėtų užtikrinti pilnavertiškai, labai abejoju“, – svarstė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

REKLAMA

Jos teigimu, teismas atsižvelgs ir į tai, kokie brolio ir sesers santykiai buvo iki šiol, ar jis palaikė su ja emocinį ryšį, rūpinosi ja, lankė.

„Jeigu jis buvo retsykiais, tai kažin, ar galima sakyti, kad turėtų būti prioritetas teikiamas tam giminystės santykiui. Manau, kad yra vertinamas aplinkybių kompleksas“, – teigė teisininkė.

Tiesa, kaip pažymi I. Kudinavičiūtė-Michailovienė, lazda turi du galus – Lietuvą ir Naująją Zelandiją išties skiria didelis atstumas, galbūt mergaitę nuo įtėvių skirs kalbos barjeras. Tačiau ji mano, kad čia gali padėti vaikų imlumas ir modernios technologijos.

„Jeigu yra įvertintos šitų norinčių įvaikinti asmenų šeimos visos finansinės galimybės, tai būtent tas investavimas į vaiko gerovę, į tą patį kalbos mokėjimą, ir t. t., tai jis yra pasiekiamas. Aš sakyčiau, vertinu pakankamai pozityviai. Todėl, kad negalima vaiko daryti eksperimentu ir laukti tų pačių biologinių brolių, seserų malonės“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA

Įvaikinimas – ilgas procesas

Kaip teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, pilnametis šeimos narys gali tapti savo sesers ar brolio globėju. Tam reikia tarnybai pateikti prašymą, kur nurodoma norinčiojo globoti asmeninė informacija, globos motyvai ir kt. Tai pat reikia pateikti savo asmens dokumentą, sveikatos pažymą bei kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad šeimos narys taptų vaiko globėju.

Tuo metu įvaikintojais gali būti asmenys nuo 18 iki 50 metų, tačiau tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būtų ne mažiau nei 18 metų amžiaus skirtumas (numatomos išimtys). Nesusituokę asmenys ar vienas iš sutuoktinių vaiką gali įsivaikinti tik išimtinais atvejais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įvaikintojas tarnybai turi pateikti ne tik savo asmeninę informaciją, bet ir informuoti apie savo sveikatos būklę, santuoką ir šeimos sudėtį, gyvenamąsias patalpas bei uždarbį.

Tuomet tarnyba patikrina, ar įvaikintojas nebuvo pripažintas neveiksniu, ar jam nebuvo apribota tėvų valdžia, ar vaiko globa jam nebuvo panaikinta dėl jo paties kaltės, ar jis neserga pavojingomis ligomis, ar jis arba su juo gyvenantys asmenys nėra teisti ar padarę administracinės teisės pažeidimų. Šis patikrinimas trunka ne ilgiau nei mėnesį.

Tada ne ilgiau nei tris mėnesius įvaikintojas dalyvauja mokymuose būsimiems įtėviams, kur atestuoti asmenys ištiria įvaikintojo gyvenimo sąlygas, gyvenimo būdą, atlieka pasirengimo įvaikinti įvertinimą ir parengia išvadą dėl pasirengimo šeimai įvaikinti vaiką.

REKLAMA

Tuomet tarnyba per ne ilgiau nei 20 darbo dienų parengia išvadas apie įvaikintojo pasirengimą įvaikinti. Jei išvados teigiamos, tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl įrašymo į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Tarnyba parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus ir galiausiai, esant visų pusių sutikimui įvaikinti vaiką, teismas turi priimti galutinį sprendimą dėl įvaikinimo. Paprastai sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų