REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusiais metais Belgija minėjo Pasaulinės mugės, vykusios Briuselyje 1958-aisiais, 60-metį. Belgai nusprendė surengti įspūdingą pakartojimą, trukusį 200 dienų ir apėmusį pokario socialinius, kultūrinius ir technologinius atradimus. Tačiau Belgija iš tų laikų prisiminti norėjo tikrai ne viską, dėl vieno dalyko kartėlis ir gėda jaučiami iki šiol.

Praėjusiais metais Belgija minėjo Pasaulinės mugės, vykusios Briuselyje 1958-aisiais, 60-metį. Belgai nusprendė surengti įspūdingą pakartojimą, trukusį 200 dienų ir apėmusį pokario socialinius, kultūrinius ir technologinius atradimus. Tačiau Belgija iš tų laikų prisiminti norėjo tikrai ne viską, dėl vieno dalyko kartėlis ir gėda jaučiami iki šiol.

REKLAMA

Tai, kas dabar atrodo neįmanoma bet kurioje civilizuotoje šalyje, dar visai neseniai galėjo tapti „šalies pasididžiavimu“. Belgijai pristatant savo šalies įžymybes ir ypatumus, žiūrovams buvo pristatytas „Kongo kaimas“.

Specialiai aptvertoje teritorijoje buvo apgyvendinti tuometinės belgų kolonijos Afrikoje gyventojai. Vienoje iš nuotraukų užfiksuota, kaip susirinkusi minia „maitina“ vakariečių drabužiais aprengtą tamsiaodę mergaitę, rašoma „The Guardian“.

Paskutinis pasaulio istorijoje „žmonių zoologijos sodas“

1958-aisiais Belgija vis dar valdė Kongą, 80 kartų už savo pačios didesnę teritoriją. Žemės gėrybėmis turtinga centrinės Afrikos valstybė ne tik itin prisidėjo prie belgų ekonomikos klestėjimo, tačiau ir leido nedidelei valstybei didžiuotis tokių kolonistų, kaip Didžioji Britanija ar Prancūzija, statusu.

REKLAMA
REKLAMA

Pasaulinės parodos metu belgai nusprendė parodyti savo „ypatingą ryšį“ su Kongu. Aštuonių hektarų teritorijoje buvo įrengti septyni paviljonai, demonstruojantys kalnų kasybą, menus, transportą ir žemės ūkį. Visas šis „projektas“ įgavo pavadinimą „Kongorama“.

REKLAMA

Apsupti tropinių medžių sodų, aprengti „tradiciniais“ drabužiais, ten kasdien buvo įkurdinami Kongo vyrai, moterys ir vaikai.

Žmonių zoologijos sodai nebuvo kažkas naujo ar neįprasto pasaulyje – anksčiau tokie reguliariai buvo įrengiami Londone, Paryžiuje, Osle ir Hamburge. 1906-aisiais Niujorke vienas iš Kongo kilęs vyras su užaštrintais dantimis buvo įkurdintas Bronkso zoologijos sodo beždžionių narve.

1897-ųjų vasarą karalius Leopoldas II atsivežė 267 kongiečius į Briuselį, kad galėtų juos parodyti savo užmiesčio rezidencijoje. 1,3 mln. belgų, iš visų 4 mln., tuomet apsilankė šiame renginyje.

REKLAMA
REKLAMA

Vasara pasirodė šalta ir „kanojomis po ežerą plaukiojantys“ kongiečiai pradėjo stipriai sirgti. Septyni iš jų mirė dėl plaučių uždegimo ar gripo. Tačiau tai neatšaldė belgų noro matyti šioje vietoje afrikiečius – buvo įkurtas Kongo muziejus, kurio pagrindu dabar veikia Karališkasis Centrinės Afrikos muziejus.

1958-ųjų parodoje buvo kiek sumažinta originaliosios „ekspozicijos“ kopija. Savo kasdiene veikla užsiimantys kongiečiai buvo aptverti, o baltieji tuo metu juos stebėjo.

„Jeigu nebūdavo jokios reakcijos, jie mesdavo pinigus ar bananus per bambukinę užtvarą“, – cituojamas tų laikų įvykius aprašęs žurnalistas.

Tų pačių metų liepos mėnesį iš Kongo atsivežti vietos gyventojai nusprendė nebekęsti patyčių ir dalis jų išvyko namo. „Žmonių zoologijos sodas“ buvo uždarytas, nepaisant to, paroda tęsėsi.

Tai buvo paskutinė „žmonių zoologijos sodo“ paroda žmonijos istorijoje. Jau 1960-aisiais Kongas išsikovojo nepriklausomybę.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų