REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę, nepakankamas algas ir gausybę kitų problemų. Tačiau kartais sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo.

Skaityk lengvai

Kasmet girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę, nepakankamas algas ir gausybę kitų problemų. Tačiau kartais sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo.

REKLAMA
Skaityk lengvai

Portalas tv3.lt kviečia pamatyti lygiai prieš 20 metų TV3 žinių sukurtą 1998 metų svarbiausių įvykių apžvalgą.

Nuo naujo prezidento iki pirmojo Seimo nario už grotų

Tuoj po Naujųjų antrame prezidento rinkimų ture kiek netikėtai šalies vadovu tapo Valdas Adamkus. Tačiau vos per metus jis sugebėjo pasiekti absoliutų tautos pasitikėjimo rekordą. Jį, kaip prezidentą, palankiai vertino apie 90 proc. tautiečių.

Nors ir burnojant, teko apsiprasti su pirmosios laiko juostos įvedimu ir atsukti laikrodžius dar viena valanda Europos Sąjungos link. Tiesa, derybų su pastarąją, nors ir kaip buvo žadama, 1998-aisiais taip ir nesulaukėme. Neišgirdome kvietimo ir į NATO.

REKLAMA
REKLAMA

Užtat visa tauta galėjo pamatyti kriminalistiškai politinį detektyvą, po kurio pirmą kartą Lietuvos istorijoje šalies kariuomenės kūrėjas, Nepriklausomybės akto signataras, tuometinis Seimo narys Audrius Butkevičius už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu nubaustas kalėjimu.

REKLAMA

Tautiečiai taip pat turėjo susitaikyti su tuo, kad nuo 1998-ųjų net ir paties atgrasiausio žmogžudžio Lietuvoje nebenubausi mirties bausme. Ją po Konstitucinio Teismo išvadų panaikino Seimas.

Pastarasis 1998-aisiais pirmą kartą šalies istorijoje patvirtino nedeficitinį biudžetą – valdžia pasižadėjo išleisti tiek pinigų, kiek sugebės gauti. Tiesa ir ta, kad tokių pažadų tikroviškumu daug kas abejoja. Priežastis – šalį palietusi kaimyninės Rusijos ekonominė krizė. Dėl jos sukeltų padarinių, taip pat dėl Vyriausybės žiauriųjų akcijų streikavo gyvenantys iš savo darbo, o ne iš valdžios malonių, smulkieji verslininkai.

REKLAMA
REKLAMA

O pačioje Lietuvos padangėje šiemet buvo gausu spartėjančių strateginių objektų privatizavimo ženklų. Švedams parduotas „Telekomas“, Danams – Lietuvos cukraus pramonė, o amerikiečių „Williams“ kompanija užsimojo įsigyti visą šalies naftos pramonę.

Labai brangiai šalies biudžetui atsieinantys teismai ir policija tada nepateisino jiems skiriamų pinigų. Teisėjai 1998-aisiais sučiumpami su kyšiais, o nusikaltimų kreivų, palyginti su 1997 m., pakilo dar 5 proc. Iš daugiau nei 70 tūkst. per metus Lietuvoje padaromų nusikaltimų ir išaiškinama mažiau.

Pirmosios demografinės duobės užuomazgos

Lietuvos vyrai tuo metu gyveno 66 metus, o mūsų šalies moterys statistiškai už vyrus gyveno 11 metų ilgiau iki 77-erių. Vis dėlto ir tuo metu šalyje daugiau žmonių mirė, nei gimė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nerimą kėlė ir grėsmingai augančios abortų ir savižudybių kreivės. Kai Lietuvoje 100 moterų gimdė, tuo pat metu 85 darėsi abortą. Vien 1997 m. 100 tūkst. gyventojų teko net 44 savižudybės.

1998-aisiais Lietuvoje nesumažėjo ir 1992–1994 atsiradę skirtumai tarp skurdžių ir turtuolių. Teigiama, kad prie pastarųjų tuomet sąlygiškai buvo galima priskirti apie 9 proc. Lietuvos gyventojų. Vienam turtingųjų šeimos atstovui per mėnesį teko daugiau nei 1 tūkst. litų. Tuo metu skurdžiausi žmonės vien maistui išleido daugiau nei 70 proc. pajamų.

Tyrimai parodė, kad didžiausias algas šalyje be verslininkų 1998 m. gavo aukščiausi šalies pareigūnai – per 2 tūkst. litų (580 eurų. MMA tuo metu siekė apie 124 eurus). Iš privačių įmonių pirmoje ir antroje vietoje rikiavosi farmacijos įmonių darbuotojai ir informacinių technologijų specialistai. Jie vidutiniškai gavo po 4 tūkst. litų (1160 eurų). Taip atsitiko todėl, kad šios įmonės yra užsienio kompanijų atstovybės. Trečioje vietoje liko didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių vadovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų