Pirmąkart nuo savo kadencijos pradžios užsienyje dislokuotų karių aplankyti nuvykęs D. Trumpas 19 val. 16 min. vietos (18 val. 16 min. Lietuvos) laiku atskrido į Al Asado oro pajėgų bazę vakarų Irake, lydimas savo žmonos Melanios. Prezidentas sakė patyręs įtampos kupiną ir griežtai įslaptintą skrydį „visiškai užtemdytu“ lėktuvu „Air Force One“.
D. Trumpas pasikalbėjo su maždaug 100 karių, daugiausiai specialiųjų pajėgų narių, dalyvavo atskirame susitikime su kontingento vadais ir po kelių valandų išskrido, sakė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.
Planuotas susitikimas su Irako premjeru Adeliu Abdel Mahdi buvo atšauktas – lyderiai pasikalbėjo tik telefonu, nurodė premjero biuras. Per šį pokalbį D. Trumpas pakvietė Irako lyderį apsilankyti Vašingtone, o šis sutiko, sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.
Baltųjų rūmų paskelbtame vaizdo įraše besišypsantis D. Trumpas matomas spaudžiantis rankas slepiamąsias uniformas vilkintiems kariams, dalijantis autografus ir pozuojantis nuotraukoms.
JAV prezidentų vizitai pas karo zonose tarnybą atliekančius Amerikos karius jau yra tapę tradicija po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
D. Trumpas sulaukė nemažai kritikos, kad per pirmuosius savo darbo prezidento poste metus tokio vizito dar nebuvo surengęs. Vis dėlto spėliota, kad jis pagaliau ryšis tokiam žingsniui po savo kontroversiško sprendimo sumažinti kontingentą Afganistane ir visiškai išvesti karius iš Sirijos.
Lankydamasis karinėje bazėje Irake D. Trumpas gynė savo politiką, grindžiamą šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“, ir sprendimus trauktis iš daugiašalių aljansų, įskaitant karus Vidurio Rytų regione, kuriuos daugelis amerikiečių laiko neužbaigiamais.
„Ši našta mums visiems nėra sąžininga, – sakė prezidentas. – Nenorime, kad mumis naudotųsi daugiau šalių, besinaudojančių mumis ir naudojančių mūsų neįtikėtiną kariuomenę, kad jos būtų apsaugotos. Jos už tai nemoka, tačiau turės tai daryti.“
„Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių netgi nėra girdėję. Atvirai kalbant, tai absurdiška“, – tęsė D. Trumpas.
Jis sakė žurnalistams atmetęs generolų prašymus pratęsti pajėgų dislokavimą Sirijoje, kur iki šiol buvo laikoma apie 2 000 amerikiečių karių, kartu su kitų šalių pajėgomis palaikančių vietos kovotojus, besigrumiančius su grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistais.
„Nebegalite gauti daugiau laiko. Jūs turėjote pakankamai laiko“, – JAV lyderis citavo savo žodžius kariuomenės vadams.
Amerikos atsiejimas
Staiga D. Trumpo paskelbti pastarieji sprendimai mažinti JAV karinį vaidmenį užsienyje paskatino atsistatydinti gynybos sekretorių Jamesą Mattisą (Džeimsą Matisą), vieną iš šios administracijos sunkiasvorių.
Savo įprastai griežto tono atsistatydinimo rašte J. Mattisas atrodo priekaištaujantis D. Trumpui, nes pabrėžia savo paties „tvirtai išlaikomą“ požiūrį, jog „su sąjungininkais reikia elgtis pagarbiai, taip pat blaiviai vertinti tiek piktavalius veikėjus, tiek strateginius varžovus“.
D. Trumpas taip pat sulaukė kritikos iš Prancūzijos ir kitų užsienio partnerių bei savo paties Respublikonų partijos aukšto rango veikėjų.
Vis dėlto Amerikos išvedimą iš karų užsienyje prezidentas laiko savo prioritetu nuo 2016 metų, kai buvo išrinktas. Kaip praneša televizija CNN, D. Trumpas Irake sakė, kad Jungtinės Valstijose nebebus laikomos „prielipomis“.
„Islamo valstybės“, anksčiau kontroliavusios didžiules teritorijas Irake ir Sirijoje, vaidmuo dabar yra smarkiai sumenkęs; dauguma jos narių slapstosi.
Trečiadienį D. Trumpas tvirtino, kad „mes juos paklojome“, nors buvo daugelio kritikuojamas, kad jo pareiškimai apie pergalę yra pernelyg ankstyvi. Vis dėlto prezidentas atrodė linkęs apsidrausti ir pareiškė, kad Irakas ateityje galėtų būti naudojamas kaip bazė, „jeigu norėtume kažką nuveikti Sirijoje“.
Kalbėdamasis su žurnalistais, jis pabrėžė karinį ir finansinį indėlį, sakė, kad Turkija ir Saudo Arabija sutiko labiau prisidėti Sirijoje, bet taip pat pareiškė, jog „galime sugrįžti ir pagelbėti“. D. Trumpas taip pat nori išvesti apie pusę iš Afganistane dislokuotų maždaug 14 tūkst. karių, įsitraukusių į karą su Talibanu, kuriame padėtis jau senokai vertinama kaip aklavietė.
Kelionė į Iraką tikriausiai sumažins kritiką, kad D. Trumpas nelinkęs susitikinėti su kovines užduotis atliekančiais JAV kariais, nors per savo rinkimų kampanijos mitingus nuolat reikšdavo palaikymą kariuomenei.
Be to, ji galbūt padės nukreipti dėmesį nuo aštrėjančių vidaus politikos problemų, įskaitant dalinį federalinių įstaigų uždarymą, nulemtą D. Trumpo ginčo su Kongresu dėl prezidento reikalavimo finansuoti jo trokštamos tvoros prie sienos su Meksika statybas.
Spaudimą JAV lyderiui taip pat didina virtinė tyrimų dėl D. Trumpo finansų ir ryšių su Rusija.
D. Trumpas tvirtino, kad skrendant į Iraką jo įspūdžiai buvo itin neįprasti.
„Jeigu būtumėt matę, ką turėjome patirti užtamsintame lėktuve, kuriame buvo uždaryti visi langai ir niekur nebuvo jokių šviesų – tamsu kaip maiše“, – sakė prezidentas.
„Esu buvęs daugelyje lėktuvų. Visokių tipų, formų ir dydžių, – tvirtino jis. – Ar man buvo kilęs susirūpinimas? Taip, man buvo kilęs susirūpinimas.“
Išvykęs iš Irako D. Trumpas trumpam užsuko į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje, kur kartu su Melania spaudė rankas ir sveikinosi su angare susirinkusiais šimtais amerikiečių karių.
Vėliau prezidentas ir jį lydintys asmenys išskrido atgal į Jungtines Valstijas.
