Prisiminkime pernai metus, kuomet dienomis vyravo pliusinė temperatūra, buvo šilta. Užpernai metais visomis trimis šventinėmis dienomis vyravo pliusinė temperatūra, be ryškesnių kritulių, laikėsi +3–6 laipsniai.
„Su pernai, užpernai metais apskritai sunku kažką lyginti. Užpernai tikrai buvo labai šiltas gruodis ir šiltos Kalėdos. Ypatingai įsimena tos Kalėdos Nidoje, kur buvo pasiektas Kalėdų šilumos rekordas, ten temperatūra siekė +8,5 laipsnių. Niekada per Kalėdas nėra buvę šilčiau”, – mini klimatologas Donatas Valiukas.
Bent vieną dieną iš trijų pasninga
Pastebima tendencija, kad bent vieną dieną iš trijų sulaukiame sniego, tai rodo klimato nepastovumą.
„Esame darę tyrimą, kaip dažnai pasitaiko, kad bent vieną dieną iš trijų šventinių (Kūčių, Kalėdų ir antrosios Kalėdų dienos) iškrinta sniegas. Tai kažkur 60 proc., ne 50 proc., kad bent vieną dieną iš šių trijų dienų sniego būna.
Bet tai, kad tik viena diena tokia būna, rodo nepastovumą. Tendencinga, kad vieną dieną tas sniegas yra, o kitą jau nebėra, ar atvirkščiai. Tai ypač paskutiniais metais matoma tendencija, kad pastovios sniego dangos jau nebūna. Bet kad bent vieną dieną iš trijų bus sniego tikimybė yra didesnė”, – mini klimatologas Donatas Valiukas.
Per 1961–2016 metus taip pasiskirstė sniego dangos padėtis, meteo.lt duomenys:
2011 metais prieš Kalėdas taip pat spaudė šaltukas, bet sniego nebuvo. Per Kūčias buvo -2-3, po to dienomis jau buvo +2-3.
Prieš 2012 metų šventes spaudė šaltukas ir buvo sniego. Kūčių dieną ir vakarą snigo, buvo iki -11 laipsnių, o per Kalėdas temperatūra nukrito iki +2-3 laipsnių, bet sniegas ištirpti nespėjo.
+2–3 – dažniausiai pasitaikanti Kalėdinė temperatūra
Dažna temperatūra, kuri pasitaiko bent vieną, o kartais ir visomis trimis šventinėmis dienomis yra 2-3 laipsniai šilumos. Taip buvo 2006, 2009, 2011, 2012, 2005 buvo kiek mažiau – apie 0 laipsnių.
Tikrai kalėdiškos Kalėdos buvo 2007 metais, nes vyravo minusine temperatūra, 5–6 laipsniai šalčio. Šiek tiek snigo.
Paskutinius 4-erius metus per Kalėdas dažnai stebėjome tokius reiškinius kaip lijundra, rūkas, lietus, šlapdriba.
Pavyzdžiui 2014 metais prieš Kalėdas sniego nebuvo, Kūčių vakarą lijo ir vyravo pliusinė temperatūra, tačiau pirmąją Kalėdų dieną temperatūra nukrito ir snigo, minusas išliko ir antrąją Kalėdų dieną. 2013 metais taip pat sniego dangos nebuvo. Visomis trimis šventinėmis dienomis termometro stulpelis buvo pakilęs virš nulio, sekė +4 -5 laipsnius.
Gražiausios ir prasčiausios Kalėdos
Pačios sniegingiausios per paskutinius 56-erius metus Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Sniego dangos maksimalus storis Kalėdinėmis dienomis buvo rekordiškai didelis 2001 metais, pavyzdžiui, Nidoje gruodžio 26 dieną išmatuotos sniego dangos storis siekė 59 cm.
Pilkas ir niūrias Kalėdas sutikome 1964, 1971, 1974, 1977, 1979, 1980, 1982, 1983, 1985, 1989, 1991, 2006, 2007, 2011, 2013, 2014, 2015, 2016 metais. Prasčiausi laikotarpiai sniego dangos susidarymui buvo 1977–1985 ir 2011–2016 metai.
Kodėl sniego mažėja?
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi dauguma klimatologų. Per penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Per 50 metų, nuo praeito amžiaus vidurio, dienų su sniego danga sumažėjo apie 10. Ko gero, paprasčiausias ryšys būtų toks, kad vyksta klimato kaita, temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius“, – kalba dr. Donatas Valiukas.
