Buvo viešinamos jos nuotraukos, kuriose jauna moteris rūko ir vartoja alkoholį, arba pozuoja vienais apatiniais, kas buvo pateikta kaip įrodymas, jog „bent jau iš dalies ji galėjo pati būti kalta dėl išpuolio“.
Viename iš regioninių naujienų portalų pasirodė straipsnis su antrašte „Tania Strachova pasirodė ne tokia jau ir nekalta, kaip atrodė iš pradžių“. Kai kurie komentatoriai socialiniuose tinkluose netgi priėjo išvados, kad merginą nužudęs Artiomas Išakovas pats yra auka – išprovokuotas Tanios ją nužudyti.
Atstumtas žmonos nukirto plaštakas
Ir tai nėra vienintelė tokia šokiruojanti smurto namų aplinkoje istorija. Praėjusių metų pabaigoje paliktas vyras viename Maskvos priemiestyje taip įtūžo, kad savo dviejų vaikų motiną nuvežė į mišką ir pabandė nukapoti jai kirviu riešus.
Moters istorija sukrėtė visuomenę, bet ne mažiau visus šokiravo vietos teisėsaugos veiksmai. Pasirodo, kad išpuolio auka Margarita Gračiova, paskatinta artimųjų, anksčiau kreipėsi į vietos policiją dėl nuolatinių vyro grasinimų susidoroti, tačiau policija į jos prašymus numojo ranka ir atliko tik „profilaktinį pokalbį“.
Nepaisant to, kad vėliau šį sprendimą priėmęs pareigūnas buvo atleistas ir net turėjo aiškintis teisme, visi puse lūpų kalbėjo, kad jis pats tebuvo sistemos, kuri skatina nekreipti dėmesio į smurtą namuose, auka.
Neseniai pasibaigusiame teismo procese vyrui buvo skirta 14 metų kalėjimo bausmė, tačiau iki tol auka susidūrė su įvairiais teisiniais nesusipratimais. Pavyzdžiui, ji ilgą laiką negalėjo atimti iš jo tėvystės teisių, o būdamas dviejų mažamečių tėvu smurtautojas galėjo pagrįstai tikėtis sušvelnintos bausmės.
Artimoje aplinkoje žūsta tūkstančiai
Skaičiai Rusijoje iš tiesų šiurpinantys: 14 tūkst. rusių mirties priežastis yra siejama su smurtu artimoje aplinkoje, rašoma „Foreign Policy“. Tai yra, 38 moterys yra nužudomos kasdien, beveik 2 kas valandą ir 1 – kas 40 minučių. Ir problema čia yra ta, kad Rusija pastaruoju metu, tariamai kovodama su „Vakarų kultūra“, smogė savo pačių piliečiams politine ir teisine sistema, kuri atspindėtų „tradicinę kultūrą“.
Tiesa, tai yra 2005-ųjų neoficialūs womensenews.org duomenys. „Reuters“ 2013-aisiais savo straipsnyje nurodė „remiantis įvairiais šaltiniais“ 10-14 tūkst. žuvusių moterų nuo artimųjų per metus. Tačiau taip pat negalėjo rasti oficialaus šaltinio, kuris patvirtintų ar paneigtų šią informaciją.
Rusijos nacionalinio smurto prevencijos centro „Anna“ atstovės Marinos Pisklakovos teigimu, šie skaičiai yra visiškai realūs. Leidiniui rg.ru ji pasakojo, kad „statistiškai Rusijoje kasmet nuo savo artimųjų rankų žūsta daugiau nei 10 tūkst. moterų“. Niekas Rusijoje su šiais skaičiai pernelyg nesiginčija, tačiau ir problemos pripažinti nelabai nori.
Palyginimui, per pirmuosius 3 karo Ukrainos rytuose metus žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. 2014-aisiais kilus Ebolos viruso epidemijai, žuvo 11 tūkst. žmonių. Tuomet buvo sušaukta JT taryba, įvairių šalių atstovai, ir sprendžiama bendrai, kaip spręsti šią katastrofą. Leidinys „Time“ kovotojus su Ebola pripažino „metų žmogumi“. Beveik dešimtmetį trūkusio karo Afganistane metu Sovietų Sąjunga neteko 14 tūkst. žmonių. Tačiau tūkstančiais žudomos moterys Rusijoje – „šeimos vidaus reikalas“.
„Human Rights Watch“ duomenimis, 2017-aisiais Rusijoje kasdien smurtą ir išnaudojimą patyrė 36 tūkst moterų ir 26 tūkst. vaikų. Absoliučioje daugumoje atvejų – dar 2013-aisiais atlikto smurto prevencijos centro „Anna“ duomenimis net 91 proc. – smurtautojas buvo moters vyras. Smurtas artimoje aplinkoje yra taip paplitęs, kad statistiškai su juo susiduria 1 iš 4 Rusijos šeimų. Du trečdaliai žmogžudysčių Rusijoje yra siejama su šeimos ir artimos aplinkos konfliktais. Maža to, per 2010-2015 metus išpuolių prieš moteris ir vaikus skaičius išaugo 20 proc.
Po šiais kraupiais skaičiais slypi dar ir kita, daug niūresnė tikrovė. Yra paskaičiuota, kad iš visų vietos pagalbos linijai 2014-aisiais skambinusių moterų bet 72 proc. niekada taip ir nesikreipė į policiją. Tai, kad moterys staiga nustojo pasitikėti teisėsauga gali rodyti ir staiga kritę išpuolių artimoje aplinkoje skaičiai. 2016-aisiais buvo užfiksuoti 65,5 tūkst. smurto šeimoje atvejų, o 2017-aisiais jau vos 36 tūkst. Moterų teisių atstovai linkę tai sieti su neseniai Rusijoje priimtais įstatymais, kurie leidžia smurtautojams likti nenubaustais.
Dūmos sprendimas
2017-ųjų pradžioje Rusijos Dūma dekriminalizavo tam tikros rūšies smurtą artimoje aplinkoje – pirmą sykį smurtaujantis prieš savo antrąją pusę ar vaiką asmenys nuo šiol, jeigu jie nepatiria sunkių sužalojimų, sulaukia baudos, o ne prokuroro siūlymo įkalinti dvejiems metams.
Kontroversiškas įstatymas buvo „prastumtas“ aktyviai remiant Rusijos stačiatikių bažnyčiai, kuri istoriškai pasisako už kuo mažesnį valdžios kišimąsi į šeimos reikalus. Bažnyčios atstovai 2015-aisiais netgi pareiškė, kad „smurtas artimoje aplinkoje“ apskritai yra „supuvusių Vakarų“ ir feminisčių išsigalvojimas.
XIX a. gyvenimo būdo sekėjų Rusijos Dūmoje – nors vežimu vežk. Pavyzdžiui, Olga Batalina, viena iš dviejų moterų, kurios dalyvavo šio įstatymo projekto kūrime, pareiškė jog jų darbas „padės apginti šeimos institutą“.
Kita autorė, savo viduramžiškais pareiškimais pagarsėjusi Jelena Mizulina, ultrakonservatyvi Rusijos senatorė, viešai yra pavadinusi moteris „silpnomis būtybėmis“, siūlė „drausti oralinio sekso propagandą“, įtraukti stačiatikių tikėjimą į Rusijos konstituciją, „gerbti šeimos autoritetą ir sutuoktinį“. Ji taip pat yra išsakiusi mintį, kad moteris „nepriima to kaip puolimo, kai mato, kaip vyras muša žmoną“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris oficialiai pasirašė įstatymą (liaudyje vadinamą „pliaukštelėjimo įstatymu“) 2017-ųjų vasario 7-ąją, yra žinomas kaip itin prastas lygių teisių atstovas. Nuo pat savo prezidentavimo pradžios 2000-aisiais jis palaikė Stačiatikių bažnyčios tradicinių ir konservatyvių vertybių stiprinimą, oponavimą LGBT teisėms ir feminizmo ribojimą.
Dabar, kai „pliaukštelėjimo įstatymas“ veikia visa jėga, moterys turi mažiau galimybių apsiginti nuo smurto artimoje aplinkoje, rašoma „Foreign Policy“.
Policija mažiau suinteresuota reaguoti į išpuolius, nebent būna „stiprus kūno sužalojimas“, kaip yra nurodyta naujajame įstatyme.
Anot „Human Rights Watch“, policija taip pat dažnai pradėjo atsisakinėti tirti smurto šeimoje atvejus. Situacija panašėja į 1990-uosius, kuomet tiek policija, tiek ir kitos autoritetingos institucijos užmerkdavo akis į šeimų problemas, belaukiant kol tai išsivystys į dar daugiau smurto.
