Maža to, ir Vokietijos premjerė A. Merkel paskelbė palaikanti sankcijų Rusijai kelią. „Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.
J. Mattisas: Rusijos žodžiais pasitikėti negalima
Faktiniu kariuomenės vadu laikomas gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, pagal turimas teises JAV kariuomenėje einantis tik po paties prezidento ir Senato, trečiadienį priminė, kad Rusija pažeidė galiojančius tarptautinius susitarimus. Pentagono vadas pažymėjo – Rusijos veiksmai tėra dar vienas įrodymas to, kad Kremliumi pasitikėti negalima.
„Jeigu jūs prisimenate, tai tarp šių dviejų šalių buvo sudaryta sutartis… tai paprasčiausiai rodo, kad dabar Rusijos žodžiais tikėti negalima“, – pareiškė J. Mattisas žurnalistams lapkričio 28-ąją.
Grėsmė JAV ir Rusijos prezidentų susitikimui
Kelias dienas tylėjęs JAV prezidentas paskelbė, kad Argentinoje suplanuotas jo susitikimas su Vladimiru Putinu gali ir neįvykti, jeigu jo komanda situacijoje Kerčėje įžvelgs piktybinius Rusijos veiksmus.
Rusijos pusė ketvirtadienį tvirtino, kad G20 derybų metu Argentinoje dviejų valstybių prezidentų susitikimas įvyks.
Baltieji rūmai kol kas oficialiai žiniasklaidai nepateikia informacijos, ar toks susitikimas yra planuojamas. Pats D. Trumpas kol kas nuo tiesioginių vertinimų taip pat atsisako, ir tikina, jog atsižvelgs į savo komandos pateiktos analizės argumentus.
A. Merkel: karinio sprendinio Ukrainos konfliktui nėra
Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai paprašius NATO karinio laivyno paramos per jo šalies konfrontaciją su Rusija, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį perspėjo, jog „nėra karinio sprendinio“ Ukrainos konfliktui.
Dėl įtampos apkaltinusi Rusiją, A. Merkel sakė: „Prašome ir ukrainiečių suprasti, nes žinome, kad problemas galime išspręsti tik būdami supratingi ir dialogu, nes karinio sprendinio šiems ginčams nėra“.
A. Merkel Vokietijos ir Ukrainos verslo forume sakė, kad aptars šį konfliktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per savaitgalį Argentinoje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Pasak jos, gegužės mėnesį V. Putino atidarytas tiltas iš žemyninės Rusijos į Krymą jau apribojo galimybes laivams patekti į Azovo jūrą ir, tuo pačiu, Ukrainos Mariupolio uostą.
„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.
„Dabar aš noriu, kad būtų pateikti faktai apie tai, kas įvyko, kad (užimtų laivų įgulos) būtų paleistos ir kad nebūtų verčiama (daryti) jokių prisipažinimų, kaip matėme per televiziją“, – kalbėjo ji.
„Taip pat privalome užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, kuris priklauso nuo galimybių išeiti į jūrą,... nebūtų paprasčiausiai atkirstas, o didelės Ukrainos dalys dėl to netaptų sunkiai pasiekiamos“, – pridūrė Vokietijos kanclerė.
Baiminamasi įtampos eskalacijos
Sekmadienį Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.
Kijevas savo ruožtu kaltina Rusiją pradėjus „naują agresijos etapą“.
Smarkiai padidėjus įtampai nuogąstaujama, kad gali kilti platesnio masto eskalacija.
P. Porošenka ketvirtadienį paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Mes tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Bild“.
Ukraina nėra NATO narė, bet palaiko glaudžius santykius su šiuo JAV vadovaujamu kariniu aljansu, ypač – po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
