Britanijos lyderei pavyko užbaigti pusantrų metų trukusias skausmingas derybas su Briuseliu, kurioms daug kartų buvo iškilęs pavojus žlugti. Sekmadienį „Brexit“ sutartį pasirašė kitų 27 ES valstybių lyderiai.
Tačiau ši proceso dalis visuomet buvo laikoma lengvąja.
Th. May dabar privalo prastumti sutartį susiskaldžiusiame parlamente, turėdama tik menkutę faktinę daugumą, nors susitarimą griežtai kritikuoja tiek opozicija, tiek pačios premjerės stovyklos nariai.
Ji paskelbė, kad balsavimas dėl susitarimo vyks gruodžio 11 dieną.
Į keblią padėtį patekusi lyderė galėjo iš anksto įsitikinti, koks sunkus darbas jos laukia, kai informavo įstatymų leidėjus apie savo vizito Briuselyje rezultatus.
Opozicinės Leiboristų partijos pirmininkas Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pareiškė, kad išstojimo sutartis ir papildoma politinė deklaracija dėl Britanijos ir ES ateities santykių yra „nacionalinio žalojimosi aktas“.
„Tautos labui Rūmai turi mažai iš ko rinktis – tik atmesti šią sutartį“, – sakė jis.
Vis dėlto Th. May didesnį susirūpinimą gali kelti garsėjantis nepritariančiųjų choras jos pačios Konservatorių partijoje.
Konservatorių įstatymų leidėjas Markas Francois (Markas Fransua) pareiškė Th. May, kad jos sutartis „tokia pat negyva kaip drontai“.
Buvęs Th. May šalininkas Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) sakė, kad vyriausybė prašo parlamento „imtis didžiulio lošimo“ ir „išsižadėti savo balso ir veto (Europos Sąjungoje) be jokio tvirto įsipareigojimo, kad vyks netrikdoma prekyba“.
Tik praėjus daugiau nei valandai nuo posėdžio pradžios pasisakė pirmoji konservatorių parlamentarė, išreiškusi palaikymą premjerei.
„Eiti toliau“
Britanijos žiniasklaidos skelbiamos dabartinio balsų pasiskirstymo prognozės neatrodo palankios Th. May.
Daugelis numato, kad sutartis bus atmesta pirmuoju skaitymu ir kad prieš parlamento žiemos atostogas teks organizuoti antrąjį balsavimą, esant maždaug tokiai pačiai pusiausvyrai.
Jeigu sutarčiai nebūtų pritarta antruoju balsavimu, Britanija žengtų į nežinomą teritoriją ir, galbūt, į naujus rinkimus.
Jungtinė Karalystė išstos iš ES kovo 29 dieną. Th. May vyriausybė dėl visa pikta taip pat rengiasi scenarijui, kad Bendriją teks palikti be jokios galiojančios sutarties.
Premjerė pirmadienį teigė, kad rinkėjai tiesiog pavargo nuo „Brexit“ ir nori, kad jų lyderiai pagaliau išspręstų šį reikalą.
„Britanijos žmonės nori, kad toliau eitume su sutartimi, atiduodančia pagarbą referendumui ir leidžiančia mums vėl susivienyti kaip šaliai, nepriklausomai nuo to, kaip balsavome“, – sakė Th. May.
„Ši sutartis yra tokia. Tai sutartis Britanijos žmonių labui“, – pridūrė ji.
Konservatorių partijos euroskeptikai kaltina Th. May per daug nusileidus Briuseliui, o leiboristų opozicija argumentuoja, kad atsiskyrimas padarys didžiulę žalą Britanijos ekonomikai.
Tačiau tiek Briuselis, tiek Th. May sako, kad dabartinis sutarties variantas yra galutinis ir geriausias, kokį galėjo gauti Londonas.
„Nenorime sudaryti žmonėms klaidingo įspūdžio, kad esame aistringi pasilikimo arba „Brexit“ šalininkai, kad yra kitas susitarimas, galintis sulaukti 28 valstybių narių palaikymo. Jo nėra“, – pabrėžė Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras).
Skurdesni britai?
Dabar Th. May leisis į kelionę po visą šalį, siekdama paaiškinti sutarties privalumus rinkėjams ir įstatymų leidėjams Londone.
Vyriausybė taip pat ketina surengti specialų susitikimą su leiboristų deputatais, kad paaiškintų jiems „Brexit“ sutarties sąlygas. Toks žingsnis atrodo neįprastas, bet jis turi ankstesnių precedentų.
Be to, Th. May susitiks su daugiau kaip 100 stambiojo verslo lyderių, siekdama jų palaikymo.
Tačiau J. Corbynas pirmadienį atkreipė dėmesį į vieną naują ekonomikos studiją, rodančią, kad laikantis Th. May vyriausybės parengto plano Britanijos ekonomikas augimas staigiai sulėtės.
Nepriklausomas Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas padarė išvadą, kad prekyba su ES, ypač paslaugų srityje, po „Brexit“ tikriausiai pabrangs, ir tai sukels neigiamų padarinių gyvenimo kokybei.
„Ilguoju laikotarpiu BVP bus apie 4 proc. mažesnis negu tuo atveju, jeigu JK būtų pasilikusi ES“, – sakoma ataskaitoje.
Prognozuojama, kad tai kiekvienam Britanijos gyventojui kainuos apie tūkstantį svarų (1 150 eurų) per metus.
