REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
68
Emigracijos grimasos (Tomas Urbelionis/Fotobankas)

Emigracija dažnai įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos rykščių. Tokiems pamąstymams yra pagrindo. Trumpai pasižvalgykime po plikus statistinius skaičius.

68

Emigracija dažnai įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos rykščių. Tokiems pamąstymams yra pagrindo. Trumpai pasižvalgykime po plikus statistinius skaičius.

REKLAMA

Pavyzdžiui, nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 884 tūkst., o tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 177 tūkst., o dėl emigracijos – net 707 tūkstančiai.

Išvyksta jauni žmonės

Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai rimtų iššūkių. Dėl to sensta visuomenė, ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

Dar vienas iškalbingas skaičius – emigrantų amžius. 2017 m. daugiau nei 76 proc. emigrantų buvo 15-44 metų. Dėl išvykstančių jaunų žmonių šalyje kyla rimtų demografinių problemų – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 47 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Norvegija, Airija, Vokietija. Tiesa, artėjantis „Brexit“ šias tendencijas turėtų ženkliai pakeisti.

REKLAMA

Emigrantų balsas

Aptarėme, kokias problemas sukelia išvykstantys lietuviai, tačiau norisi išgirsti ir jų pačių balsą. Pateikiame įdomiausias nuomones iš diskusijos, kuri prasidėjo klausimu: „Kam teko sugrįžti iš emigracijos ir vėl išvykti? Kokios priežastys tai nulėmė?“

Lijana: „Grįžau su vaikais, o vyras dar pasiliko. Gal pusmetį gyvenome per atstumą. Tada išvažiavome atgal. Taip nusprendėme dėl finansinės situacijos. Tiesiog neužtekdavo pinigėlių ir tiek. Tada dar vienas vaikas į darželį ėjo, kitas į mokyklą, tai už viską sumokėdavau ir žiūrėk vėl tuščia. Vyrui atsibodo siuntinėti pinigus, todėl pasikvietė mus atgal. Tiesa, dabar, prabėgus 8 metams, vėl kirba mintis sugrįžti, labai traukia, bet nesiryžtame. Vaikams būtų sunku prisitaikyti. Tai net nežinau, bet ilgesys ir trauka yra didelė.“

REKLAMA
REKLAMA

Greta: „Mes irgi po truputį mąstome apie grįžimą atgal į užsienį. Bet iki šiol laukiame. Dar tikimės, kad neteks. Aš darbo Lietuvoje niekaip nerandu, tad tas yra sunkiausia. Paieškas apsunkina tai, kad turiu mažų vaikų. Kai darbdaviai sužino, kad turiu vaikų, tai darbo pokalbis praktiškai ties tuo ir baigiasi. Tai kiek vyrui dar teks mus visus išlaikyti, aš nežinau, o atskirai gyventi nesinori.“

Laimutė: „Mes su vyru buvome grįžę į Lietuvą prieš kokius penkerius metus, bandėme savo verslą susikurti. Deja, bet po metų vėl emigravome į Jungtinę Karalystę. Privertė ta pati problema... Finansai...“

Jolita: „Vėl išvykome dėl finansinių sunkumų. Tačiau tikimės, kad vėl grįšime ir šį kartą, tikiuosi, pasiseks įsitvirtinti Lietuvoje. O tada buvo sunku, nes neturėjome savo būsto. Iš tikrųjų tai namai yra ten, kur tavo širdis. Ar esu laiminga svetur viską turėdama? Abejoju... Visada galvoju apie tėvus, kurių nėra šalia... Bijau sugrįžti... Bet nepabandžius, nesužinosiu... Galiu tik pasakyti, kad po 8 metų JK visa širdimi noriu namo...“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jurgita: „Mes buvome sugrįžę iš JK, bet pabuvome 5 mėnesius ir vėl atgal parvažiavome. Lietuvoje žaibiškai tirpo pinigai, nes jau buvome pripratę prie geresnio gyvenimo užsienyje. Dar kaip sykis buvę darbdaviai paskambino ir prašė grįžti atgal, siūlė ir darbą, ir apgyvendinimą, tai buvo sunku atsisakyti. Jei nebūtų taip palankiai susiklosčiusios aplinkybės ir jei ne buvusios darbdavės atkaklumas, gal ir būtume pasilikę gimtinėje.“

Lina: „Grįžau į Lietuvą, nes draugas gyveno čia. Galvojau, kad grįžau su visam, bet ištempiau gal šešis mėnesius ir nusprendžiau vykti atgal į Jungtinę Karalystę. Draugui leidau pasirinkti – vyksta su manimi ar pasilieka? Dabar jau 10 metų JK gyvename, sukūrėme šeima, čia gimė vaikas. Kartais pagalvojame, kad gal ir verta būtų sugrįžti į Lietuvą, bet pati įsivaizduoju, jog tai galėtų nutiktų po kokių 20 metų. Kai Lietuva suvienodės su Europa.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų