REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
16
Į laisvę paleisti ruoniukai (nuotr. stop kadras)

Lietuvos jūrų muziejuje – atsisveikinimo nuotaikos. Po pusmetį trukusio slaugymo, į Baltijos bangas grąžintas rekordinis skaičius pilkųjų ruonių. Tačiau muziejininkų tokios tendencijos nedžiugina: klimatui keičiantis, mirštančių ir leisgyvių ruoniukų kiekvieną pavasarį mūsų pakrantėse – vis daugės.

16

Lietuvos jūrų muziejuje – atsisveikinimo nuotaikos. Po pusmetį trukusio slaugymo, į Baltijos bangas grąžintas rekordinis skaičius pilkųjų ruonių. Tačiau muziejininkų tokios tendencijos nedžiugina: klimatui keičiantis, mirštančių ir leisgyvių ruoniukų kiekvieną pavasarį mūsų pakrantėse – vis daugės.

REKLAMA

Į Smiltynės paplūdimį atriedėjo Lietuvos jūros muziejaus traktoriukas, o jame – ypatingas krovinys: penki ruoniukai. Dar penki netrukus bus atvežti. Leisgyviai mažyliai visą pavasarį rinkti Lietuvos pajūryje, slaugyti ir gydyti muziejuje, o pakankamai sustiprėję paleidžiami atgal į Baltiją.

„Dabar leidžiame 10 ruoniukų iš 14 rastų pavasarį nusilpusių, dar 4 paliksime iki pavasario, nes jie dar nepriaugę yra reikiamo svorio, šiaip jie yra gyvybingi, gerai maitinasi, tik truputį per „kūdi“, – pasakoja biologas Arūnas Grušas.

REKLAMA
REKLAMA

Ruoniukai rasti išsekę, sveriantys po 13 kg, žaizdoti, prie jų specialistams teko budėti ir naktimis.

„Mes išleisime Dryžę, kuri buvo irgi visa randuota, randai jau užgijo, ačiū Dievui, tai yra irgi sukandžiojimo požymiai, Pūlinukas dar pasiliks iki pavasario, jam išvis buvo visas sprandas nupuvęs, sukandžiotas, sukapotas“, – sako biologas.

REKLAMA

Jūrų muziejaus darbuotojai sužalotais gyvūnais rūpinasi jau tris dešimtmečius, tiesa, tai daro paprastose voniose nedideliuose kabinetuose, sąlygos netinkamos darbui, bet jau po dvejų metų duris atverti turėtų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, statybos prasidės po Naujųjų.

„Maksimalus skaičius čia galėtų būti iki 20-30 gyvūnų, nes yra atskiros erdvės, atskiri baseinai, uždarieji ir lauko baseinai, tai galima čia juos išskirstyti, bet taip pat mes būsim pasirengę priimti ir jūros paukščius“, – pasakoja direktorė Olga Žalienė.

REKLAMA
REKLAMA

Keičiantis klimatui ir nesusidarant storam ledui Rygos įlankoje, kur ruonės veda jauniklius, pas mus tokių mažylių vėjai atpučia vis daugiau. Tiesa, muziejininkų išgydyti mažyliai gan savarankiški, vos patekę į bangas, patys ėmė gaudyti žuvį.

„Čia jau jų reikėjo klaust, aš tai nežinau, kur jie dabar plauks, galbūt į Švediją, galbūt į Rygos įlanką, du ruoniukai bus su siųstuvais ir mokysimės stebėti juos per tuos siųstuvus, žiūrėti jų migraciją“, – sako A. Grušas.

Kita medalio pusė – žvejų ir ruonių konfliktas dėl žuvies. Šiemet pajūryje rasta pusšimtis negyvų ruonių, matyti, kad jie žuvę arba įsipainioję į tinklus, arba nuo sužalojimų. Žvejai tikina, kad ruonių populiacija – gerokai pagausėjusi, kad gyvūnai įžūliai lupa žuvį iš tinklų. Žvejai sako, kad patiria milžiniškus nuostolius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žvejai verslininkai patiria nuostolių ir tikrai tie nuostoliai nėra maži, ir tai gyvūnas saugomas, gyvūnas pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą yra valstybės nuosavybė, natūralu, kad valstybė tuo gyvūnu turi ir pasirūpinti, ir jeigu gyvūnas daro kokius tai nuostolius piliečiui – Lietuvos piliečiui, valstybė turi irgi rasti būdų, kaip tuos nuostolius kompensuot“, – pasakoja Laimutis Budrys.

Porą metų žvejai gauna išmokas už ruonių sugadintus žvejybos įrankius, tačiau kai kurie tikina, kad nuostolių skaičiavimo tvarka – ydinga, mat kompensacijos mokamos pagal gautą pelną, sugautą laimikį, o jei tinklas kiauras, laimikio nėra, nėra ir išmokos. Dabar žvejai eksperimentuoja su įvairiomis garsinėmis, vaizdinėmis priemonėmis, kurios kabinamos prie tinklų ir turėtų ruonius baidyti.

REKLAMA

„Jeigu pas mus čia atplaukia vienas kitas ruonis tik, tai ką tada daryt Skandinavijos šalims, kur šimtai ir tūkstančiai jų gyvena“, – skao L. Budrys.

Muziejininkai skaičiuoja išgelbėję jau šešias dešimtis Baltijos pilkųjų ruonių ir paleidę atgal į bangas, o kurie savarankiškai gyventi nebegali, padovanojami zoologijos sodams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų