Balandžio 20 d., šeštadienis
Vilnius +10°C
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
1
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos
251
Nusikaltimas ir bausmė (asociatyvi nuotrauka) (nuotr. 123rf.com)

Atvirai apie Lietuvos nusikaltėlius: naujas portretas

2018-10-27 18:00 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) Audrius Bareišis
2018-10-27 18:00

Nusikalstamumas Lietuvoje tarp visuomenės įprastai garsiai pradedamas aptarinėti įvykus itin žiauriam nusikaltimui. Įprastai kriminalinių naujienų pirmuosiuose puslapiuose paryškintomis raidėmis aprašomi tik tie nusikaltimai, kur aukomis tampa kūdikiai ar jauni žmonės.

Nusikaltimas ir bausmė (asociatyvi nuotrauka) (nuotr. 123rf.com)
251

Nusikalstamumas Lietuvoje tarp visuomenės įprastai garsiai pradedamas aptarinėti įvykus itin žiauriam nusikaltimui. Įprastai kriminalinių naujienų pirmuosiuose puslapiuose paryškintomis raidėmis aprašomi tik tie nusikaltimai, kur aukomis tampa kūdikiai ar jauni žmonės.

REKLAMA
1

„Gyvuliai! Žvėrys! Padugnės! Grąžinkite mirties bausmę! Tik iki gyvos galvos!“, – tokiais epitetais ir pasiūlymais pratrūksta šiurpių nusikaltimų akivaizdoje sukrėsta visuomenė. Bet pamirštamas vienas dalykas – niekas tų nusikaltėlių lyg kokios nekokybiškos prekės „neužsako“ internetu ir neatveža į Lietuvą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tie potencialūs nusikaltėliai yra tos pačios visus smerkiančios visuomenės dalis. Maža dalis, bent jau iki tol, kol įvykdo nusikaltimą. O tada užburtas ratas įsisuka visu pajėgumu. Visuomenė pasmerkia tuos, kurie praėję kalėjimo „mokyklą“ sugrįžta dar piktesni ir nusiteikę atkeršyti juos koneveikusiems žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA

Per pokalbį su daugiau kaip 20 metų policijos sistemoje dirbančiu, šiuo metu Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas užimančiu Edvardu Šileriu pabandėme žodžiais „nutapyti“ šiuolaikinio nusikaltėlio portretą. Koks jis? Ir daug kitų svarbių klausimų bei atsakymų – interviu su E. Šileriu.

REKLAMA

H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse
(251 nuotr.)
(251 nuotr.)
FOTOGALERIJA. H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse

Jau daugiau kaip 20 metų dirbate policijos sistemoje, tad apibūdinkite šiuolaikinį nusikaltėlį su tuo, koks jis buvo prieš keletą dešimtmečių?

Nesunku įvertinti, kad esminiu šiuolaikinių nusikaltėlių lyginant su ankstesniais laikais skirtumu tapo mobilumas, globalumas. Kas tik nesikeičia ir sunku tikėtis, kad pasikeis, tai vadinamieji „buitiniai“ nusikaltėliai. Šiuolaikiniai nusikaltėliai yra žmonės, kurie daromiems nusikaltimams naudoja įvairiausias technologijas.

Tad jei anksčiau dominavo „fizinis“ prisilietimas, tai dabar jį keičia „elektroninis“. Pasaulis tapo itin globalus. Anksčiau nusikaltėliai migruodavo apie 50-100 km spinduliu. Dabar jie tą daro tarp valstybių, net tarp žemynų. Turime Skandinavijos šalių pavyzdį. Ten mūsų tautiečiai per parą sugeba 3 valstybes pravažiuoti ir išvykti dar kažkur. Jei turėtume pavienių atvejų, tai dar būtų galima sakyti, kad nieko baisaus. Bet kai per naktį taip padaroma 20-30 nusikaltimų, tada jau kitas reikalas. Organizuotas nusikalstamumas tapo itin mobilus.

REKLAMA
REKLAMA

Kokias išskirtumėte asmenines šiuolaikinio nusikaltėlio savybes?

Kalbant apie asmenines savybes, reikėtų viską suklasifikuoti pagal nusikaltimus. Pavyzdžiui, jei įvykdomi smurtiniai nusikaltimai, tai vyrauja jaunesnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo nusikaltėliai. Tuo tarpu turtinius nusikaltimus (plėšimai, vagystės – aut. past.) vykdo asmenys su viduriniu arba apskritai jokiu išsilavinimu.

Tikrai retas nusikaltėlis yra su aukštuoju išsilavinimu. Nebent kalbėtume apie kibernetinius nusikaltimus. Ten turime ir su aukštuoju išsilavinimu, ir profesorių. Įprastai nusikaltėlių amžiaus vidurkis svyruoja nuo 16 iki 35 metų. Statistiškai nusikalsta daugiau vyrai nei moterys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Vertelkos gyvenimas Lukiškėse
(21 nuotr.)
(21 nuotr.)
FOTOGALERIJA. A. Vertelkos gyvenimas Lukiškėse

Ką galėtumėte pasakyti apie nepilnamečių bei jaunų žmonių daromus nusikaltimus?

Nėra viskas taip blogai, kaip kartais atrodo perskaičius žiniasklaidoje. Jaunimo nusikalstamumas bent jau netampa žiauresnis. Vagystės, plėšimai anksčiau buvo tapę kasdienybe, kai šiais laikais tokių atvejų pasitaiko vis rečiau. Bendros nusikalstamumo tendencijos yra siejamos su šalies ekonomika. Jei ekonominis gyvenimas gerėja, tai nusikalstamumas mažėja. Per pastaruosius metus tą pajutome.

Kalbant apie jaunimo daromus nusikaltimus norėčiau pažvelgti į pačią problemą iš kito kampo. Kodėl jie tuos nusikaltimus daro? Tai tam tikrais atvejais nutinka dėl menko užimtumo, motyvacijos mokslui nebuvimo ir tiesiog neturėjimo ką veikti. Žinoma, prisideda ir problemos šeimoje, namų ar mokyklos aplinkose. Socialinės problemos.

REKLAMA

Apmaudu, bet didžiąja dalimi policija kovoja jau su pasekmėmis. Mes sureaguojame, stengiamės vykdyti savo pareigą kaip įmanoma geriau, tačiau turime vienokias ar kitokias pasekmes. Policija gali būti bendros sudėtinės sistemos dalimi, tačiau į tai dar aktyviau turi įsitraukti visos su jauno žmogaus auklėjimu, vertybių skiepijimu susijusios pusės.

Kokios nusikalstamos veikos dominuoja ir kodėl?

Lietuvoje apie trečdalį nusikaltimų sudaro vagystės. Toliau rikiuojasi smurtas artimoje aplinkoje (nuo to laiko, kai šis nusikaltimas buvo kriminalizuotas – aut. past.), vairavimas išgėrus, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Noriu atkreipti dėmesį, kad per metus Lietuvoje padaroma apie 60 tūkst. nusikaltimų, tačiau iš jų sunkių arba labai sunkių yra vos apie 2 tūkstančius. Taip pat rekordiškai mažėja nužudymų. Tiesa, nesikeičia viena tendencija – net 90 proc. (ar šiek tiek daugiau) nužudymų yra „buitiniai“.

REKLAMA

K. Matijošaičio gyvenimas Lukiškėse
(21 nuotr.)
(21 nuotr.)
FOTOGALERIJA. K. Matijošaičio gyvenimas Lukiškėse

Kokius pokyčius matote kriminalizavus smurtą artimoje aplinkoje?

Taip, vos tik ta veika buvo kriminalizuota, suvestinės tiesiog mirgėte mirgėjo pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje. Turėjome milžinišką augimą, bet, manau, tie skaičiai atspindėjo ne pačių nusikalstamų veikų, o pranešimų didėjimą. Žmonės suprato, kad policija reaguoja, todėl pradėjo dažniau kreiptis. Žinoma, pačios smurto tendencijos nėra gerai. Tikimės, kad visuomenė su kiekviena diena vis dažniau kreipsis dėl problemų artimoje aplinkoje.

Ką dar svarbu žinoti visuomenei?

Akivaizdu, kad nusikaltimai vyksta tos pačios visuomenės aplinkoje. Tad itin svarbus kiekvieno žmogaus aktyvus įsitraukimas. Neturėtume likti abejingi tam, kad vyksta šalia mūsų. Per pastaruosius trejus metus matome didelį visuomenės įsitraukimą į tai, kas vyksta aplinkui ir tas labai džiugina. Visuomenės pagalba ir nusikaltėliai yra sulaikomi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kur vidutinis nusikalstamumas didesnis: didmiesčiuose, vidutiniuose miesteliuose, kitose gyvenvietėse?

Sunku vienareikšmiškai įvertinti. Mažesniuose miesteliuose vyrauja tam tikras sluoksnis žmonių, kurie nesaikingai vartoja alkoholį ir po to padaro neapgalvotus nusikaltimus. Vienkiemiuose daugiau vagysčių fiksuojama.

Tuo tarpu didmiesčiuose įvyksta visko. Tas neturėtų stebinti. Kai mieste gyvena keli šimtai tūkstančių žmonių, o kaime keli šimtai, tai atitinkamai turime ir pačių nusikaltimų. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad mažesniuose miesteliuose nusikaltimo ištyrimo sėkmė yra itin didelė. Turime regionų, kur ištiriami net 8 iš 10 padarytų nusikaltimų. Kai tuo tarpu didmiesčiuose tas procentas siekia apie 30 proc.

REKLAMA

Kodėl taip yra? Tiesiog mažesniuose miesteliuose visi vieni kitus pažįsta ir yra lengviau atsekti nusikaltimo pėdsakus. Didmiesčiuose, deja, reikia pripažinti, kad kartais nepažįstame net daugiaaukštyje toje pačioje laiptinėje gyvenančių kaimynų.

Parodė kitokį Lukiškių kalėjimo veidą: slapta darytos nuotraukos atsidūrė „Facebook'e“
(119 nuotr.)
(119 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Parodė kitokį Lukiškių kalėjimo veidą: slapta darytos nuotraukos atsidūrė „Facebook'e“

Ar pastebite, kad gyventojai būtų linkę labiau saugoti savo turtą (namus, automobilius)?

Sunku tai įvertinti. Iki šiol turime atvejų, kai pro nerakintas duris užeina nepažįstamas asmuo ir kažką pavagia. Nesinori, kad žmonės būtų verčiami užsirakinti duris, bet kartais taip jau nutinka. Tiesa, tam tikrus nusikaltimus siečiau ne tiek su lietuvių atsargumo pokyčiais, kiek su nusikaltimų tendencijų pasikeitimais. Pavyzdžiui, prieš 15 metų Lietuvoje per metus turėjome apie 5 tūkst. automobilių vagysčių, o dabar tokių nusikaltimų padaroma vos keli šimtai. Taip nutiko ne todėl, kad žmonės pradėjo investuoti į, tarkime, signalizacijas. Tiesiog pasikeitė vagysčių braižas – dabar ilgapirščiai vagia daug kainuojančias prabangių automobilių detales (veidrodėlius, oro pagalves ir t.t.).

REKLAMA

Kas žmones skatina nusikalsti?

Kaip jau ir minėjau, žmones nusikalsti skatina socialiniai aspektai. Kartais asmuo galvoja, kad jei jo niekas nepagavo, tai jis nieko blogo ir nepadarė. Įvykdytus nusikaltimus galima išskirti į profesionalius ir spontaniškus. Profesionalus nusikaltimas yra daugiau siejamas su pelnu. Vagystės daromos pagal sistemą ir atneša nusikaltėliams didelę finansinę naudą. Bet liūto dalis vagysčių yra spontaniškos. Kažkur apie 80 proc. vagysčių yra iki 300 eurų vertės.

Pravieniškių „vierchų“ teismas
(62 nuotr.)
(62 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pravieniškių „vierchų“ teismas

Ar lietuviai jaučiasi saugūs?

Statistika rodo, kad Lietuva yra viena iš saugiausių valstybių Europoje. Bet jei paklaustumėte žmogaus, tai jis, greičiausia, pasakytų, kad nesijaučia itin saugus. Tiesa, nuolat atliekamos apklausos, kur tas saugumo jausmo rodiklis kasmet vis gerėja. Įdomu tai, kad didžioji dalis lietuvių jaučiasi saugūs savo kieme, bet tas jausmas dingsta kažkur išvykus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kur šiuo metu pastebite didžiausią pavojų visuomenei iš nusikaltėlių pusės?

Šiame amžiuje didžiausias pavojus kyla būtent internete. Iki šiol turime daug atvejų, kai žmogus užkimba ant paprastos, kartais net juokingos istorijos ir perveda nemenką sumą pinigų į Afriką. Dalis žmonių yra labai patiklūs. Norisi, kad žmonės taptų atsargesni. Ypač tada, kai bendrauja su nepažįstamais asmenimis internetu.

Visuomenės įniršis ir reakcijos dėl padarytų nusikaltimų yra viena medalio pusė. Tačiau pasakykite, kokie nusikaltimai ar nelaimės labiausiai psichologiškai paveikia įvykio vietoje dirbančius pareigūnus?

Be abejo, pareigūnus itin paveikia žiaurios avarijos, kai kūnai būna visiškai sumaitoti. Taip pat žiaurūs nužudymai, ypatingai mažų vaikų. Taip pat išskirčiau nusikaltimus susijusius su vaikų pornografija internete. Pareigūnas turi sėdėti, vertinti bei tirti tokių nusikaltėlių elgesį. Tai yra didelis psichologinis krūvis. Tiesa, turime psichologų, kurie padeda mūsų pareigūnams.

REKLAMA

Pakalbėjome apie dabartį ir praeitį, tad pasakykite, kokie su nusikalstamumu susiję iššūkiai laukia ateityje?

Visas pasaulis tampa globalus. Nusikaltimai keliasi į internetinę erdvę. Atviras klausimas, kada kas antras nusikaltimas įvyks elektroninėje erdvėje? Manau, kad ateityje gatvėje dirbantis pareigūnas vis dažniau bus keičiamas, taip pavadinkime, virtualiu pareigūnu. Reikia aiškiai pripažinti, kad turime besivystantį virtualų pasaulį. Ties tuo dirba nusikaltėliai, ties tuo dirbame ir mes, policijos pareigūnai. Tad iššūkių tikrai netrūks. Svarbiausia, kad būtume tinkamai jiems pasiruošę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų