Už paramą formuojant naująją sostinės valdžią Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo pažadą pastatyti Vilniuje tris naujas lenkiškas švietimo įstaigas, nors lenkiškų mokyklų poreikio Vilniuje nėra. Jame labai trūksta lietuviškų mokyklų, rašo „Lietuvos žinios“.
Valdančiosios koalicijos Vilniaus mieste sutarties priedas atskleidžia, kad naujoji sostinės valdžia įsipareigojo skirti sklypus naujai steigiamoms lenkiškoms švietimo įstaigoms Pilaitės, Fabijoniškių ir Baltupių mikrorajonuose, taip pat prisidėti, kad komplektuojant klases tautinių mažumų mokyklose būtų mažinamas nustatytas minimalus mokinių skaičius, praneša dienraštis.
Pasak „Lietuvos žinių“, įsipareigojimai patvirtinti Vilniaus mero liberaldemokrato Juozo Imbraso, socialdemokrato vicemero Algirdo Paleckio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovės Vilniaus tarybos narės Vandos Kuzminos parašais.
Vilniuje dabar veikia dvi grynai lenkiškos gimnazijos ir keturios vidurinės mokyklos, po dvi rusų – lenkų bei lietuvių – lenkų vidurines, dvi lenkiškos ir trys rusų – lenkų pagrindinės mokyklos, dvi lenkiškos pradinės mokyklos bei pora darželių – mokyklų. Visos įstaigose mokosi apie 8 tūkst. lenkiškai kalbančių vaikų.
Pasak Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Skaistenio, šios įstaigos nepustuštės, tačiau nesą ir papildomų mokyklų poreikio. „Nėra tokios lenkiškos klasės, kur negalėtume priimti naujų jose mokytis pageidaujančių mokinių“, - sakė jis „Lietuvos žinioms“.
Tuo tarpu LLRA atstovė sostinės Taryboje V. Kuzmina tvirtina, kad koalicinėje sutartyje įrašyti lenkų pageidavimai atsirado ne dėl vietų trūkumo lenkiškose mokyklose, o dėl didelio atstumo tarp šių įstaigų. „Ne visuose Vilniaus rajonuose yra lenkiškų mokyklų. Anksti rytą, ypač kai susidaro spūstis, jas sunku pasiekti“, - sakė ji.
Tačiau J. Skaistenis prisiminė, kad lenkai dar prieš porą metų prašė suformuoti pirmąją klasę Pilaitės mikrorajone, tačiau davus tokį leidimą nebuvo surinktas reikiamas mokinių skaičius ir klasė nebuvo sukurta.
Tuo tarpu lietuviškų mokyklų, ypač naujuose rajonuose, vis dar labai trūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Didžiausias jų poreikis yra Fabijoniškių, Santariškių, Balsių mikrorajonuose.
Iš lenkiškų mokyklų dabar bene vienintelėje V. Sirokomlės vidurinėje mokomasi dviem pamainomis, tuo tarpu lietuviškose mokyklose į antrą pamainą kasdien keliauja apie 3 – 4 tūkstančiai vaikų, teigia dienraštis.
