Žmogaus teisių komitetas trečiadienį tęsė domėjimąsi padėtimi Lietuvos įkalinimo įstaigose.
Daugėja kalinių skundų
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys patvirtino, kad vis daugiau nusiteistųjų skundžiasi dėl perteklinio prieš juos naudojamo smurto ir nepagrįstų kratų. Taip pat imta rūpintis, kad nuteistieji gauna nepakankamą sveikatos priežiūrą.
„Žinant, kad įkalinimo įstaigose dabar imtasi veiksmų, vadinamų reformomis, dėl tų veiksmų, kurie įvyko, mes gauname padidintą skaičių nuteistųjų skundų dėl perteklinio smurto naudojimo, kratų. Reikia išsiaiškinti, kaip naudojamos specialiosios priemonės, ar naudojama prievarta“, – posėdyje situaciją kalėjimuose aiškino Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.
Tuo metu teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis pažymėjo, kad viena esminių kalėjimų problemų – apgyvendinimas, t. y. dabar egzistuojanti galimybė kaliniams būti visiems kartu, o ne atskirai.
„Lageriai. Esminis bazinis trūkumas mūsų kalėjimo sistemos yra kalinių talpinimas – kada atskirose patalpose sėdi daug žmonių. Tai yra esminis dalykas, kuris reikalauja daug investicijų, link to dabar ir einama. Išsišokimai įkalinimo įstaigose parodė, kad mes turime lagerinę sistemą, kuri per visą nepriklausomybės sistemą nedaug kito“, – posėdyje kalbėjo viceministras.
Kalbėdamas apie padidėjusį nuteistųjų skundų skaičių, E. Jurkonis akcentavo, kad nuteistieji galimai skundžiasi dėl to, kad naujoji kalėjimo vadovybė panaikino jų komforto sąlygas ir iki šiol galėjusią tvarką tarp kalinių.
„Ar yra prievartos priemonės ir ar jos yra perteklinės? Čia sąlyginai vertinamieji dalykai. Jeigu kažkam buvo patogu gyventi ir kalėti tokioje erdvėje, kur kažkas jautėsi komfortiškai, o kažkas ateina ir atima komforto daiktus – alkoholį, telefonus, – jeigu nuteistieji mato, kad įvyksta pokytis, natūralu, kad skundų kiekis padidėja“, – svarstė viceministras.
Rūpinsis sveikatos apsauga
Kaliniams skundžiantis dėl netinkamos sveikatos priežiūros, Teisingumo ministerija parengė projektą, kuriuo siūlo nuteistuosius integruoti į bendrą sveikatos draudimo sistemą ir naudoti PSDF lėšas tiek nuteistųjų vaistams, tiek gydymui, tiek įkalinimo įstaigų gydytojų atlyginimams.
Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis kritikavo, kad prieš priimant sprendimus dėl nusiteistųjų sveikatos priežiūros, būtina tartis su Sveikatos apsaugos ministerija.
„Tam tikros yra rizikos. Kalbant apie kalėjimų departamentų veiklą sveikatos apsaugos srityje, yra labai didelė specifika. Rengti dokumentus su mumis nesikonsultuojant, būtų rizikinga likti be rezultatų“, – kalbėjo A. Šešelgis.
Viceministras patvirtino, kad nuteistieji privalo gauti visas jiems priklausančias paslaugas, kad būtų užtikinta jų sveikatos priežiūra. Aptarti šį klausimą išsamiau viceministras ketvirtadienį susitiks su Kalėjimų departamento vadovu Robertu Krikštaponiu.
Planuoja pertvarką
Situacija kalėjimų sistemoje susirūpinta po tuometinės Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterės Rasos Kazėnienės pranešimų apie pažeidimus įstaigoje.
Šiuo metu Teisingumo ministerija kalėjimų sistemoje planuoja permainas – planuojama sujungti įkalinimo įstaigų valdymą, panaikinti bemaž pusę etatų Kalėjimų departamente.
Be algų didinimo, dar šiemet laisvės atėmimo įstaigų pareigūnai turėtų sulaukti ginkluotės, kitų priemonių atnaujinimo, tam ketinama skirti apie 1 mln. eurų. Taip pat planuojama atnaujinti pataisos namų patalpas Alytuje. Anot ministro, sutarta iki spalio 1-osios didinti ir pareigūnų atlyginimų koeficientus.
Vyriausybės planuose – ketinimai likviduoti iš Vilniaus centro iškeliamą Lukiškių kalėjimą, jį prijungti prie Rasų gatvėje esančių Vilniaus pataisos namų, Kybartų pataisos namus prijungti prie Marijampolės pataisos namų, o Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus jungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus.
