REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui antradienį pareiškus, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis, itin daug duomenų iš centro tiesiogiai ar per tarpininkus perkančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas sako, jog centro įkainiai verslui yra per dideli.

Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui antradienį pareiškus, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis, itin daug duomenų iš centro tiesiogiai ar per tarpininkus perkančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas sako, jog centro įkainiai verslui yra per dideli.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Andrius Bogdanovičius tikina, kad visos biuro sutartys dėl duomenų pirkimo yra teisėtos.

REKLAMA

„Turime sutarčių su Registrų centru, mes esame vienas pagrindinių jų duomenų pirkėjų jau daugiau kaip 10 metų. (...) Visos „Creditinfo“ sudarytos sutartys buvo ir yra teisėtos, mes jokių priekaištų ir pretenzijų nesame gavę“, – BNS sakė A. Bogdanovičius.

Jo nuomone, Registrų centras duomenis verslui teikia nepagrįstai brangiai.

„Mes mokame tiek, kiek nustatyta Vyriausybės nutarime. (...) Valstybė verslo ir gyventojų atveju elgiasi nelabai sąžiningai, nes anksčiau buvo nustatyta, kad jei perki daugiau informacijos, tai mažiau ir moki, bet Registrų centras ne visada taikydavo tą kainodarą, kuri priklauso nuo perkamos informacijos kiekio. Ta problema buvo ir ji yra išlikusi“, – sakė „Creditinfo Lietuvos“ vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

R. Masiulis antradienį teigė, kad pagal Vyriausybės nutarimą duomenys iš Gyventojų registro turi kainuoti po 27 centus, tačiau kai kurios įmonės už tai mokėdavo keliskart mažiau – po 6 centus.

Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius pranešė, kad 2016–2018 metais centras iš Juridinių asmenų registro suteikė duomenų už daugiau kaip 200 mln. eurų, o realiai pajamų už tai gavo tik apie 300 tūkst. eurų.

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas BNS negalėjo atskleisti kiek ir kokių duomenų gauna tiesiogiai iš Registrų centro, o kiek – per tarpininkus, tačiau teigė, kad per metus įmonė jiems išleidžia apie 600 tūkst. eurų. Konkrečių įkainių, mokamų tarpininkams, jis taip pat teigė negalintis atskleisti dėl konfidencialumo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes kuriame verslui sprendimus, kurie leidžia įvertinti kreditingumą, užtikriname didelį informacijos pirkimo srautą, esame didelis mokėtojas Registrų centrui ir todėl tikimės geresnės kainodaros. (...) Prieš kurį laiką Vyriausybė skatino tarpininkų atsiradimą, dabar įspūdis toks, kad valstybė keičia politiką ir nori, kad tarpininkų neliktų“, – teigė kreditų biuro vadovas.

S. Urbanavičius taip pat teigė, kad antradienį 3 neįvardijamos bendrovės buvo informuotos, jog su Registrų centru pasirašytos sutartys yra stabdomos, o jų sąlygos bus keičiamos.

REKLAMA

A. Bogdanovičius BNS teigė, kad įmonė kol kas nėra gavusi jokios informacijos iš Registrų centro.

Susisiekimo ministerija inicijavo auditą, kuris turėtų atsakyti, kokią žalą dėl išskirtinių sąlygų kai kurioms bendrovėms patyrė Registrų centras, taip pat nustatyti atsakingus asmenis. Kol kas konkrečių įmonių pavadinimai nėra atskleidžiami, bet R. Masiulio teigimu, tikrinamos 3 bendrovių sutartys. Bendroves numatoma paviešinti po audito.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų