Per ilgus metus, praėjusius nuo 2008 metų krizės, dėl kurios dešimtys milijonų žmonių neteko savo namų, šimtai milijonų neteko darbo ir buvo sunaikintas trilijonų JAV dolerių vertės turtas, pasaulio ekonomika atsigavo.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet ir kitąmet padidės po 3,9 proc., o tai įrodo, kad viso pasaulio ekonomika atsitiesia.
Tačiau Jungtinėms Valstijoms atsidūrus daugybės prekybos ginčų epicentre, dėl pasaulio ūkio plėtros perspektyvų ima kilti abejonių.
TVF vyriausiasis ekonomistas Maurice Obstfeldas yra įspėjęs, jog „didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikos augimui artimiausiu laikotarpiu kelia ... galimas tolesnis dabartinės įtampos prekyboje didėjimas“.
Ir Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) – galingiausias pasaulyje centrinis bankas – šį įspėjimą atkartojo beveik pažodžiui: „tarptautinių prekybos ginčų paaštrėjimas kelia riziką, galinčią slopinti realųjį aktyvumą“.
„Pirmiausia Amerika“
Persikėlęs į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per savo rinkimų kampaniją žadėjęs „padaryti Ameriką vėl didžią“, sujaukė prekybos santykius, nedarydamas skirtumo tarp sąjungininkų ir priešininkų.
Vienu pagrindinių jo taikinių tapo Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis – prieš 25 metus su kaimyninėmis Kanada ir Meksika sudaryta sutartis, kurią jis yra pavadinęs plėšikavimu ir katastrofa.
D. Trumpas pareikalavo iš naujo derėtis dėl NAFTA, o po to, kai susitarimas jau beveik buvo pasiektas, supeikė Kanadą – pagrindinę JAV prekybos partnerę, vos nesužlugdęs derybų.
Jis yra užsipuolęs Europos Sąjungą (ES) ir kaip tik tuo metu, kai bloką slegia neapibrėžtumas dėl „Brexit“. O Kiniją JAV prezidentas bando priversti padaryti nuolaidų ir vis didina spaudimą Pekinui, įvesdamas vis daugiau muitų iš Kinijos importuojamoms prekėms.
Šią savaitę jis gali pradėti naują savo agresyvios kampanijos prieš Pekiną etapą, kuriame importo muitus nori nustatyti dar 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms.
Antras pagal dydį pasaulio ūkis jau pradeda jausti šios kampanijos poveikį ir jeigu tas poveikis toliau didės, jis gali išprovokuoti vadinamąjį sniego gniūžtės efektą investicijoms, tiekimo grandinėms ir pasitikėjimui.
Kita krizė?
2008 metų rugsėjo 15 dieną, kai buvo leista žlugti „Lehman Brothers“, paaiškėjo katastrofos mastas.
Paaiškėjo, kad į itin sudėtingas – ir neaiškias – finansines priemones, kurios buvo pagrįstos melu, buvo investuotos milžiniškos sumos. Šios priemonės buvo susijusios su antrinėmis būsto paskolomis, kurios labai mažų palūkanų normų laikais daugeliui žmonių leido įsigyti namus neatsižvelgiant į jų gebėjimą grąžinti paskolą.
Tačiau po to, kai 2004 metais FRS pradėjo didinti palūkanų normas, kortų namelis subyrėjo.
Ir dabar po daugelio nulinių palūkanų metų FRS vėl didina normas. O Didžiosios recesijos veteranai nėra tikri, kada kils kita didelė krizė.
„Perfrazuojant Levą Tolstojų, visos laimingos rinkos panašios viena į kitą, bet kiekviena krizės ištikta rinka skiriasi nuo kitų“, – pareiškė Nicholas Colas iš „DataTrek Research“.
Taigi kur yra įspėjamieji ženklai?
JAV ekonomika sparčiai auga, nedarbo lygis yra pasiekęs istoriškai žemą maždaug 4 proc. lygį, nėra infliacijos ženklų, o akcijų birža siekia vis naujų rekordų.
2010 metais priėmus Doddo Franko įstatymą, buvo apribotos finansų įstaigų galimybės prisiimti riziką ir bankai buvo priversti suformuoti dideles atsargas.
Taigi „bankų sektorius dabar yra vienas griežčiausiai reguliuojamų sektorių...“, pareiškė Steve‘as Eismanas, vienas iš finansininkų, kuris pastebėjo burbulą antrinių būsto paskolų rinkoje ir sugebėjo iš to pasipelnyti.
Tačiau ekonomikos atsigavimas tęsėsi dešimt metų, tad neabejojama, kad ateis ir nauja krizė.
„Nežinau, kas sukels kitą krizę, bet esu gan tikras, kad tai nebus olandiškos tulpės ... ir ne antrinės būsto paskolos“, – pareiškė Aaronas Kleinas, Brukingso instituto reglamentavimo ekspertas.
O politinės rizikos ekspertui Ianui Bremmeriui iš konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ kyla abejonių, ar šios dienos pasaulio galiūnės sugebėtų reaguoti taip pat veiksmingai, kaip 2008 metais ar po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių.
„Nūdienos pasaulyje yra daugiau nei pakankamai politinio stabilumo tvarkyti svarbiausius kasdienius reikalus, – pareiškė jis. – Tačiau kalbant apie kitą krizę, nebūčiau dėl to toks tikras.“
