Pėsčiomis per Ispaniją: penki šimtai arba bėdos ir bėdelės (nuotr. asm. archyvo)

Pėsčiomis per Ispaniją: penki šimtai arba bėdos ir bėdelės (nuotr. asm. archyvo)

Įveikusios daugiau nei pusę piligriminio Kelio negalime skųstis – kojos dar laiko, motyvacija eiti nekrenta. Nors jei atvirai – tikrai ne viskas rožėmis klota.

Ir jei manote, kad šiek tiek pakilti vėluojantis lėktuvas ar ne iš karto į norus reaguojantis viešbučio personalas yra problema, galime jus nuraminti – ilgame žygyje kartais ištinka tokie dalykai, kad nebežinai, ir ką daryti.

Traumų ir ligų įvairovė

Išeidamos į Kelią rimtai dėliojomės vaistų arsenalą – tabletės nuo skausmo, alergijos, sutrikusio virškinimo, vaistai nuo peršalimo ir net adrenalinas! Kadangi Ispanija tikrai išsivysčiusi šalis, tai mums nekilo jokios abejonės, jog, atsiradus poreikiui, nusipirkti vaistų ar pasinaudoti medicininėmis paslaugomis tikrai pavyks.

REKLAMA

Tačiau po keturių šimtų kilometrų pėsčiomis jau galvojame šiek tiek kitaip. Dar pirmąją ėjimo savaitę Edita man diagnozavo bronchitą – kosėjau taip, kad niekas miegantis toje pačioje patalpoje negalėjo normaliai ilsėtis. Man irgi buvo ne pačios geriausios dienos – nuo kosulio priepuolių ne tik pabusdavau, bet dar ir visai rimtai kankindavausi. O rimtesnių, bronchų spazmus nuimančių, vaistų teko luktelti kelias dienas – mažuose kaimeliuose savaitgalį tiesiog nebuvo vaistinių arba jos nedirbo. Tuo tarpu iš parduotuvėse randamų ledinukų nuo gerklės skausmo ir peršalimo vaistų naudos buvo mažai.

Klausiate, iš kur tokios ligos? Ogi tempiant kuprinę kalnais visą laiką prakaitas srūva upeliais – tai reiškia, kad permirksta ir sportiniai rūbai, ir netgi kuprinės nugaros pusė. Nusiėmus kuprinę, papučia vėjas – štai jums ir peršalimas. O kur dar šalti rytai – prieš 6 ryto Ispanijos šiaurėje net liepos ir rugpjūčio mėnesiais kartais tebūna 11–12 laipsnių šilumos. Taip, taip, čia tomis pačiomis dienomis kai po vidurdienio termometro stulpelis rodo virš 40 laipsnių karščio.

Kitas dalykas – traumos. Vieną dieną Edita ėmė ir nugriuvo eidama keliu su visa kuprine – užkliūti už nelygaus šaligatvio, akmens ar šaknies – čia pilna progų. Nuostoliai – suplėšytos kelnės ir kruvinas kelis. Atėjusios į artimiausią miestelį, kuriame ketinome apsistoti, buvome nemaloniai nustebintos – vietoje vaistinės ar parduotuvės čia buvo tik „pirmosios pagalbos priemonių automatas“. O jame nė dezinfekcinio skysčio nerasi, nes jis užgrūstas pleistrais, šaldomaisiais geliais ir vaistais nuo skausmo. Mus išgelbėjo akupunktūros specialistė, gyvenusi tame mieste – savo kabinete ji turėjo dezinfekcinių priemonių...

REKLAMA

Bet Kelyje mūsų sveikatos problemų didelėmis tikrai negali vadinti. Čia odos nusvilimai, stresiniai lūžiai, patemptos Achilo sausgyslės ir kiti dalykai yra kasdienybė.

Brangi klaida

Pirmajame dideliame mieste – Burgos – mus ėmė ir ištiko finansinė nesėkmė. Bandant išsigryninti pinigų iš bankomato jis ne tik „prarijo“ kortelę, bet ir nedavė pinigų. Mums itin pasisekė, kad bankomatas buvo sujungtas su banko skyriumi – prieš 10 ryto darbo dieną čia jau buvo darbuotojų.

Edita su pasu pateko šiek tiek angliškai kalbančiam vadybininkui į rankas – nepatikėsite, bet kortelę iš bankomato jis sugebėjo iškrapštyti ir iš karto grąžinti! Taip, tokie dalykai Ispanijoje įmanomi. Bet mums, žinoma, reikėjo ir pinigų – o čia ispanas jau bejėgiškai skėsčiojo rankomis. „Per parą, per parą pinigai turėtų sugrįžti į sąskaitą“, – laužyta anglų kalba tikino jis.

Spėkite, ar taip nutiko? Žinoma, kad ne... Sąskaita nepasipildė nei tą dieną, nei po savaitės, nei po 10 dienų. Pagaliau atėję į didelį Leono miestą vėl susiradome banko skyrių – čia šiaip ne taip išaiškinome problemą. Susitikrinę informaciją banko darbuotojai pasakė, kad problema aiški, klausimas tik kaip sugrąžinti pinigus... O klausimo išspręsti jie dabar negali, nes kita diena yra nedarbo diena. Taigi, kol kas belieka apsišarvuoti kantrybe ir toliau bandyti atgauti pinigus.

REKLAMA

Kadangi telefonu ispaniškai aiškinti situaciją finansiniais klausimais kur kas sudėtingiau nei pirkti pusryčius, tai šiuo klausimu teks palaukti, kol mūsų kelyje vėl pasitaikys didesnis miestas su banko skyriumi. Juk mojuojant rankomis viską išaiškinti kur kas paprasčiau.

Be ryšio arba „be pagalbos“

Kaip sakoma, bėda viena nevaikšto. Tomis dienomis, kai mūsų kelioninė sąskaita netikėtai patuštėjo keliais šimtais eurų, koją pakišti nusprendė ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius. Kadangi kelionė ne iš lengvųjų, nuolat sulaukiame skambučių iš Lietuvos – tiek šeima, tiek draugai godžiai laukia žinių. Bet vieną dieną telefonai keistai tylėjo... Perkrovus juos ryšys tarsi atsirasdavo porai minučių, tuomet ateidavo žinutė, kad nepavyksta prisijungti nei prie Prancūzijos, nei prie Ispanijos tinklų ir... vėl likdavome be ryšio. Ir, žinoma, be interneto.

Pirmiausiai kilo mintis, kad kvailioja telefonai – bandėme rankiniu būdu rinktis ryšį, ieškoti kitų operatorių... Nieko. Vieną dieną, antrą. O dar ir nakvynės vietos pasitaikė tokios, kuriose nėra belaidžio interneto.

Taigi, situacija tokia – per didžiulius karščius eini visiškai be jokio ryšio ir galimybės susisiekti. Ką jau ten susisiekti – net be galimybės išsikvieti pagalbą. Kiti piligrimai tik linguoja galvas – jei kažko labai prireiktų, teks kreiptis į kitus einančiuosius. Žinoma, vakarais nakvynės vietoje ne bėda surasti piligrimą iš kurios nors Europos Sąjungos šalies ir paprašyti pasinaudoti internetu ar paskambinti. Bet ką daryti valandų valandas einant Keliu, kai aplink nei gyvos dvasios?

REKLAMA

Po poros dienų pasklidus informacijai, kad tai tinklo operatorių problema ir ji sprendžiama, lengviau atsikvėpėme. Bet kompanijos pareiškimas, kad turėtume nusipirkti vietinę kortelę ir juokino, ir liūdino. Kur mums ją nusipirkti? Laukuose ar kalnuose?

Taigi, dar viena pamoka – jei jau išsiruošėte į tokią kelionę, pasirūpinkite bet poros skirtingų operatorių kortelėmis... Jos sveria nedaug, o nauda gali būti milžiniška.

Sudie, komforto zona!

Gyvenimas alberguose tapo iššūkiu, apie kurį iš pradžių nė nepagalvojome. Tu niekada nežinai, kokioje vietoje nakvosi. Jei kažkas atėjus į pasirinktą miestelį nepatiks, žinoma, gali eiti ieškotis kitos vietos. Tačiau kartais eiti dar kelis kilometrus per karštį ar vėlų vakarą tiesiog nebėra jėgų, o mažuose alberguose gali tiesiog nebebūti vietos. Išrankumui čia ne vieta – tiesiog džiaugiesi gavęs lovą. Ant jos, po atidžios apžiūros, tiesi savo lengvąjį, vasarinį miegmaišį. Apžiūra kiekvieną kartą tarsi loterija, kurioje tikrai nenorėtum pralaimėti – jei pastebėsi kokių nors parazitų, skubiai lėksi lauk. Žinoma, buvome pasiruošę ir apsauginę anklodę nuo vabzdžių ir lovos parazitų, bet, žiūrint į sukandžiotus sutiktus piligrimus, vis vien darėsi baisu.

Beje, ta lova, kurią gauni, dažniausiai dviaukštė ir stovinti didelėje patalpoje – tai reiškia, kad ten dar daug tokių pat lovų.. Vienoje patalpoje paprastai miega nuo maždaug 6 iki 30 ar daugiau žmonių. Vyrai ir moterys miega toje pačioje patalpoje.

REKLAMA

Taigi, guliesi matomas, miegi matomas, keliesi matomas, rengiesi matomas kitų. O jau naktinis kosėjimo ir knarkimo koncertas! Pridėkite faktą, jog niekas čia nerakinama, nuolat vyksta mandagi kova dėl razečių ir dar gali būti ir bendri dušai... Iš pradžių, tiesą sakant, būna labai nejauku. Ne tik dėl to, kad esi nuolat matomas, bet ir dėl to, kad turi labai planuoti savo veiksmus. Priklausomai nuo to, kada ryte keliesi, tenka ne tik eilėje prie kriauklės pastovėti, bet ir itin kukliai ruoštis į dienos kelią, kad šviesa ar brazdėjimu neprižadintum kitų piligrimų.

Alberguose galioja gana griežtos taisyklės – juose šviesa išjungiama ir durys uždaromos dažniausiai 22 valandą, o iškeliauti ryte reikia iki 8 valandos. Žinoma, didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Leonas, albergai atviri ilgiau ir taisyklės ne tokios griežtos, tačiau didžioji kelionės dalis prabėga mažuose miestukuose ir kaimuose, kur geriau viską daryti laiku.

Tiems, kuriems tokios taisyklės kelia siaubą arba yra itin nepatogios kartais yra išeičių, pavyzdžiui, privatūs hosteliai arba albergai. Ten mokant didesnę kainą galima ne tik rasti pramogų tokių kaip baseinas, bet ir laikytis mažiau taisyklių. Nors jų tikrai ne visur yra, bent kas kelintą naktį sutinkantys mokėti brangiau už ramybę ir nutolimą nuo piligriminio gyvenimo gali lengviau atsipūsti. 

Autorės: Jurgita Čepulytė ir Edita Čepulytė

Facebook: STEPS THAT MATTER

Raimondas
2018-09-05 08:11:42
Taigis, taigis, merginos,gavote išbandymų Kelyje dozę! Tačiau koks privalumas iš tos patirties nus, kai eisite antrą ir kitus sekančius kartus! Man buvo išbandymas pirmąkart dėl nepatogių (o kokie brangūs buvo!) batų, pūslių ir kojų raumenų spazmų. Nemalonūs tie lovų parazitai, tiesa, o vėliau tarpe žmonių būti, regėti savo ir kitų tobulus/netobulus kūnus vėliau jau nesigėdijant ir nekreipiant dėmesio - tapo norma! Ar atkreipėte dėmesį į žmogaus fantastiškai greitą gebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, kad išgyventum, it tos komforto zonos kažkaip ištysta, tampa mažiau reikšmingos ir net juokingos, kai Camino tave apipila sutiktų žmonių santykių malone, galimybe pažinti save, kad YES, YOU CAN! O pajutote transformacijas savo širdyse, kai tikslai šiame Camino jau pasiekti ir štai tu stovi prieš Santiago Katedrą ir tari ačiū Tau, Dieve, už visus patyrimus, gražius ir neskanius, kartais net blogus, tačiau vertingus ateityje, kai grįši namo ir dar kartą prisiminimuose nukeliausi savo kilometrus? Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris būtų po pirmo karto taręs - basta, tai ne man, daugiau niekada niekada taip nekeliausiu! O jei kelionės intencijos yra dar nors šiek tiek susijusios su tikėjimu - tasai Camino tampa dar reikšmingesniu nei tik savo žmogiško kūno ir charakterio išbandymu! Buen Camino kituose kartuose, sesės
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Raimondas 2018-09-05 08:11:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taigis, taigis, merginos,gavote išbandymų Kelyje dozę! Tačiau koks privalumas iš tos patirties nus, kai eisite antrą ir kitus sekančius kartus! Man buvo išbandymas pirmąkart dėl nepatogių (o kokie brangūs buvo!) batų, pūslių ir kojų raumenų spazmų. Nemalonūs tie lovų parazitai, tiesa, o vėliau tarpe žmonių būti, regėti savo ir kitų tobulus/netobulus kūnus vėliau jau nesigėdijant ir nekreipiant dėmesio - tapo norma! Ar atkreipėte dėmesį į žmogaus fantastiškai greitą gebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, kad išgyventum, it tos komforto zonos kažkaip ištysta, tampa mažiau reikšmingos ir net juokingos, kai Camino tave apipila sutiktų žmonių santykių malone, galimybe pažinti save, kad YES, YOU CAN! O pajutote transformacijas savo širdyse, kai tikslai šiame Camino jau pasiekti ir štai tu stovi prieš Santiago Katedrą ir tari ačiū Tau, Dieve, už visus patyrimus, gražius ir neskanius, kartais net blogus, tačiau vertingus ateityje, kai grįši namo ir dar kartą prisiminimuose nukeliausi savo kilometrus? Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris būtų po pirmo karto taręs - basta, tai ne man, daugiau niekada niekada taip nekeliausiu! O jei kelionės intencijos yra dar nors šiek tiek susijusios su tikėjimu - tasai Camino tampa dar reikšmingesniu nei tik savo žmogiško kūno ir charakterio išbandymu! Buen Camino kituose kartuose, sesės    ATSAKYTI
Rimvydas 2018-09-04 22:15:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar siurpstu...   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Pernavas pasakė, kokius nusikaltimus darė sulaikyta 22 asmenų grupuotė
DABAR RODOMA
Ekonomika auga, tačiau skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja
DABAR RODOMA
Po avarijos kelyje Kaunas–Klaipėda vilkiko vairuotojas pateikė savo versiją
DABAR RODOMA
Rinkėjas priblokštas – komisija jį iškeikė
DABAR RODOMA
Pasirodė skandalingasis Rolando Skaisgirio vaizdo įrašas: panašumai su asmeniniu gyvenimu
DABAR RODOMA
Vilniaus daugiabutį užpuolė žiurkės: gyventojai panikuoja
DABAR RODOMA
Prasidėjo išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Modelis“
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Namo reiks pareiti“
REKLAMA
Lina Puodžiūnaitė (nuotr. asm. archyvo)
„Mama, o kada mes vėl eisim pas dantukų fėją? Čia taip įdomu!“ – nekantravo penkiametis vaikinukas, ką tik užvėręs gydytojos odontologės Linos Puodžiūnaitės kabineto duris. ...
Evaldas Venskutonis (nuotr. asm. archyvo)
Vilnietis renginių organizatorius, vedėjas bei trijų vaikų tėtis Evaldas Venskutonis pastarosiomis dienomis išgyvena sunkų laikotarpį. Staiga tapęs našliu, vyras liko vienas su ...
Bružų šeimos namai po gaisro (tv3.lt fotomontažas)
Gegužės 10 dieną, Mažeikių rajone, Dūmaičių kaime gyvenančią Bružų šeimą užklupo gaisras. Visas jų sunkiai užgyventas turtas pradingo liepsnose. Šeima, kurioje auga trys ...
Šešiolikmetis Edvinas neslepia, kad ateityje turi numatęs didelių tikslų  (nuotr. asm. archyvo)
Uteniškis Edvinas Vitas (16) tikriausiai jau nebesuskaičiuotų, kiek kartų iš aplinkinių girdėjo frazes „Tau nepavyks“ arba „Esi per jaunas“. Tačiau užsibrėžęs tikslą ...
Šiaulietę Giedrę Ivanauskaitę galima vadinti grožio kūrėja (nuotr. asm. archyvo)
Šiaulietę Giedrę Ivanauskaitę galima vadinti grožio kūrėja. Mergina laisvu laiku kuria ne tik išskirtinius papuošalus, apyrankes ir kaklo papuošalus, bet ir išskirtinio grožio ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų