Žmonėms baigiant atostogauti ir skaičiuojant paskutines vasaros dienas, sukruto ir kandidatai į Prezidentus. Nors rinkimai atrodo dar toli, tačiau norint tinkamai pasirengti, reikia jau pradėti bendrauti su rinkėjais ir tirti jų nuotaikas.
Štai vienas iš favoritų premjeras Saulius Skvernelis vien per rugpjūčio mėnesį aplankė tiek rajonų, kiek anksčiau aplankydavo per kelis. O kitas sociologinių apklausų lyderis SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda ėmė bendrauti ekonominiais klausimais su įvairių rajonų gyventojais, kviesdamas juos į susitikimus net per vietinę spaudą.
Vyksta žvalgytuvės
Politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad dabar kandidatai į prezidentus tiria savo potencialius rinkėjus, tikrina savo galimybes tarp įvairiausių tipų žmonių ir žiūri kokios žmonių grupės jiems palankios. „Neoficiali prezidentinė kampanija jau kurį laiką vyksta, dabar mes tik matome palaipsniui didėjantį intensyvumą ir manau, kad jis susijęs su tuo, kad kandidatai supranta, kad jiems vis svarbesnės yra žvalgytuvės.
Kitaip tariant, mes kalbame apie kandidatus, kurie dar nėra paskelbę, kad jie bus kandidatai, yra tik kandidatai į kandidatus. Tad manau, kad visai logiška, kad tiek premjeras, kuriam pareigos nurodo kryptį, kad jam reikėtų važiuoti į regionus, gilintis į tų vietų problemas”, - sako R. Urbonaitė.
Pasak politologės, suintensyvėjimas rodo, kad tų žvalgytuvių reikia ir premjeras nori kalbėtis su vietos lyderiais tiek politikos, tiek verslo ir pajusti kokiomis problemomis žmonės gyvena. „Ir neatsilieka G. Nausėda, kuris akivaizdu svarsto galimybę ir labai rimtai svarsto galimybę kandidatuoti.
Jis irgi nenori atsilikti ir jam tas formatas važiuotiu į diskusijas yra labai patogus žvalgytuvėms pasižiūrėti, o kas ten vyksta ir įsivertinti, kaip į jį reaguoja žmonės. Ne Vilniaus žmonės, o regionų žmonės”, - teigia R. Urbonaitė.
Žvalgytuvės yra skirtos tam, kad tu geriau užčiuoptum tuos taškus, kurių tau reikės konstruojant programą. Fizinis pajutimas, kai tu matai, tas reakcijas į vieną ar kitą pasisakymą. Bet tai rodo, kad tos žvalgytuvės nėra šiap sau žvalgytuvės, tai paruošiamasis etapas tam startui. O kad startui ruošiamasi, tai akivaizdu yra. Tai bandymas laboiau įsigilnti į situacijas siekiant išvengti klaidų, jau rinkiminės kampanijos metu.
Favoritai jau priėmė sprendimą
Politologė įsitikinusi, kad bent jau du rinkimų favoritai faktiškai turbūt yra sprendimą priėmę.
„Tačiau, jie nėra jo oficialiai paskelbę, tad viena aplinkybė ar juoda diena ir žinoma, jie gali pasakyti, kad ne, aš jau nebekandidatuosiu. Bet jeigu mes neturėsime netikėtumų, sprogstančių dalykų, tai panašu, kad šitie kandidatai jau apsisprendę, bent jau iš to kas paskutiniu metu vyksta,kokia jų retorika.
Jie siekia įtikti ir atstovauti kuo platesnį ratą rinkėjų. Ne nišines kokias grupes, o tos frazės, tos kalbos yra gan populiarios ir priimtinos didžiajai daliai. Ir tai signalai, kad norima populiarumo ne iš tam tikros grupės, o iš visos visuomenės. Dėl to, kad norint laimėti prezidento rinkimus tau neužtenka būti populiariu vienoje apygardoje, kaip rinkimuose į Seima. Tau reikia labai plačios visuomenės dalies paramos”, - apie prezidentės kampanijos ypatumus pasakoja R. Urbonaitė.
Galimybė manipuliacijoms
Nors atrodo, kad rinkimai vyks tik kitais metais ir laiko dar daug, tačiau kitose šalyse kandidatai į prezidentus paaiškėja gerokai anksčiau ir visuomenė turi daugiau laiko susipažinti su kandidatų idėjomis, jų planais. „Lietuvoje rinkimų kampanijos startas prasideda pakankamai vėlai, dėl to, kad jie oficialiai nieko net negali daryti. O jie nepasako iš anksto dėl to, kad į juos visuomenė pradės žiūrėti kiek kitaip ir kai tu pasakai, atsitraukimo manevrui lasivės lieka labai mažai.
Kitaip tariant tave mato kaip kandidatą, nes oficialiai paskelbei. Ir jei kažkas nutinka paskutinę sekundę pasakyti, žinote, aš vis dėl to pagalvojau ir apsisprendžiau, kad ne, tos manevro laisvės lieka mažiau. Į premjerą žmonės pradėtų žiūrėti daug labiau kaip į potencialų kandidatą”, - kodėl delsia rinkimų favoritai paaiškina R. Urbonaitė.
Politologė įžvelgia, kad dabartinė rinkimų sistema labai patogi tiems kandidatams, kurie baiminasi kritikos ir vengia skaidrumo.
“Tai yra visiškai patogu delsti iki paskutinės minutės. Tai yra visiškai natūralus sprendimas, nors mums atrodo, kad tai būtų anksčiau, kad būtų daugiau skaidrumo, norėtųsi, kad oficiali kampanija prasidėtų anksčiau. Nes kiek jau mes mėnesių kalbame apie kandidatus į kandidatus? Tada daug vietos manipuliacijoms, populiacijoms, - sako R. Urbonaitė.
Kas bus trečias?
Socialinės apklausos rodo, kad ryškiausi prezidento rinkimų kandidatai yra du – G. Nausėda ir S. Skvernelis. Nausėda jau keletą mėnesių ryškiai pirmauja prieš premjerą. Trečiasis iššūkį rinkimuose galintis mesti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis bent jau kol kas sako neketinantis dalyvauti rinkimuose.
Tad ar gali atsirasti trečias stiprus kandidatas, galintis mesti iššūkį favoritams? Politologė R. Urbonaitė tvirtina, kad niekada negalima atmesti galimybės, kad prieš rinkimų startą gali netikėtai atsirasti žmogus, apie kurį mes dabar net nediskutuojame.
„Kurį laiką sukasi tos pačios pavardės – G. Nausėda, S. Skvernelis. Aišku dar šalia yra Vygaudas Ušackas, kuris beje irgi realiai jau pradėjo kampaniją ir su pakankamai didelėmis išlaidomis. Manau, kad prieš prasidedant rinkimų kampanijai, dar visko gali būti, to laiko dar yra. Ir įvesti žmogų apie kurį mes dar viešai nediskutuojame laiko dar yra.
Netikėtumų dar gali atsirasti ir aš neatmetu tos versijos Kandidatai jau pabosta, nors dar nepaskelbė, kad kandidatuoja, bet žinote mes apie juos vis kalbame, kalbame, o netikėtumas žmonėms gali būti intriga ir gali į jį pozityviai žiūrėti”, - tvirtina R. Urbonaitė.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę, likus dviems mėnesiams iki pareigas einančio Prezidento kadencijos pabaigos.
