Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad jų atilikti tyrimai parodė, jog dažniausiai studentai patys pradeda dirbti nuo antro kurso, tačiau net ir tada gaunamos pajamos nepadengia visų išlaidų, tad reikia pinigų prašyti iš tėvų. Pastarieji vaikus remia ne tik pinigais, bet ir maisto produktais ar kitomis prekėmis. Jei studijos mokamos, ši našta taip pat dažniausiai krenta ant tėvų pečių. Tad išleisti studentą į miestą – nemenkas iššūkis šeimai.
„Atlikome apklausas 2016 metais, 2018 metais, klausėme pačių studentų, kokios yra jų išlaidos. Šiais metais atliktas tyrimas nerodo labai didelio skirtumo nuo 2016 metų. Galime sakyti, kad minimaliai studentai nurodo, kad išleidžia apie 200–250 eurų per mėnesį ir iki 500 eurų. Tai tėvai turėtų galvoti, kad tokios išlaidos, jei vaikas negyvens su jais, o nuomos butą ar bendrabutyje ir gyvens savarankiškai, bus reikalingos kas mėnesį. Čia nekalbame apie studijų apmokėjimą. (...) Nuo 2 iki 10 tūkst. eurų gali kainuoti metinės studijos Lietuvoje, tai čia jau atskirai reikėtų kalbėti“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Didžioji dalis išlaidų skiriama maistui. Pasak J. Cvilikienės, studentai nurodo, kad apie 100 eurų per mėnesį jiems kainuoja maistas. Kita nemenka išlaidų dalis – būstui. Analitikės teigimu, būstas studentui atsieina nuo 50 iki 100 eurų. Ir tai jau 200 eurų per mėnesį.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad nepriklausomai nuo to, kokiame mieste studijuos jaunuolis, maistui išleis visur panašiai. Tačiau priklausomai nuo miesto skirsis tai, kiek išleidžiama būstui, pramogoms, transportui.
„Visi mes norų turime neribotai, o galimybių ribotai. Tai pirmakursiams ir turbūt toks iššūkis finansiniame gyvenime išsispręsti tą rebusą. (...) Gali būti studentams pradžioje labai sudėtinga valdyti savo finansus. Yra ir specialiai sukurtos programėlės, kurios gali padėti valdyti finansus. Kodėl sunku? Nes retoje šeimoje vaikai yra įtraukiami į tą finansinį gyvenimą, studentai nurodo, kad pirmoji problema su kuria susiduria yra maisto išlaidos: jie negalvoja, kad tiek kainuoja maistas. Jei nemoka dar pats pasigaminti, tai dar daugiau kainuoja. Be to, lėšos kurias jie gauna iš tėvų yra viena, bet 9 iš 10 sako, kad papildomai tėveliai įdeda ir įvairių gėrybių: maisto, higienos priemonių. Tai sakyčiau, kad tai suma, kurią sudėtinga paskaičiuoti, kiek tėvai dar daiktais padeda“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo J. Cvilikienė.
Prieš penkis metus užtekdavo 400 litų
Kad pragyventi studentui dabar daug brangiau, patvirtina ir finansų analitikė. Pasak jos, pažvelgus į tyrimus, kurie buvo atlikti prieš 5–6 metus matyti, jog tėvai studentams savaitei skirdavo 100 litų, t.y. per mėnesį 400 litų.
„Tai matome, kad situacija kito ir viskas kainuoja gerokai daugiau studentui. Bet matoma ir tendencija, kad studentai vis anksčiau pradeda dirbti. Galbūt vienas svarbus patarimas studentui, kad geriausias ir priimtiniausias darbas studentui yra gerai mokytis ir gauti stipendiją. Tai studentai kartais pamiršta. O ilgainiui ta specialybė į kurią įsigilins duos daug didesnės finansinės grąžos
Taip brangsta viskas ir, jei žiūrėsime, kiek kainavo studentu būti prieš 10 metų ir šiandien, tai skirtingos kainos ir su tuo visi susiduria“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Norint sutaupyti, ji patartų pasižiūrėti, kokių prekių galima atsisakyti, tačiau neprarandant gyvenimo džiaugsmo. Ekspertė siūlo pasimokyti iš tėvų, kaip nebrangiai pasigaminti sveikų patiekalų. Taip pat apgalvoti išlaidas alkoholiui ir tabakui, ar šių sąskaita nebūtų galima sutaupyti.
Ji taip pat pastebi, kad protingiausia studentui skirti sumą mėnesiui, kad jis išmoktų valdyti mėnesio biudžetą.
