Bronzos medalius su Klaipėdos „Neptūnu“ praėjusiame LKL čempionate iškovojęs 201 cm ūgio puolėjas betarpiškai bendravo su jaunaisiais krepšininkais ir kruopščiai atsakinėjo į įvairius stovyklautojų klausimus.
SKM Summer Talent Camp‘18“ stovykloje pabendrauti su krepšininku, kuris gynė penkių LKL klubų garbę, galėjo talentingiausi 2011 m. kartos vaikai.
Pateikiame įdomiausius V. Šulskio atsakymus, kuris kitą savaitę minės savo 30-metį.
– Kaip vertinate praėjusį sezoną „Neptūne“?
– Sezonas komandai buvo gan geras, tik man asmeniškai jis galėjo būti sėkmingesnis.
– Koks jausmas tapti MVP ir kur laikote visus savo apdovanojimus?
– Gauti naudingiausiam LKL sezono žaidėjui skirtą prizą buvo nuostabu. Tai – neįkainojamas jausmas. Pačią statulėlę laikau tėvų namuose. Jie man jos neleidžia išsivežti ir sako, kad be statulėlės namai būtų tušti. Gal kažkada paslapčia išsivešiu (juokiasi).
– Kokios patirties įgavote žaisdamas Libane?
– Daugiau savanaudiškumo. Komandoje galėjo žaisti tik trys legionieriai, todėl už savo minutės reikėjo kovoti.
– Ką krepšininkai veikia vasarą?
– Sportuoja, nes jeigu ne tu, tai tavo vietą labai greitai užims kitas.
– Kas yra jūsų krepšininko idealas?
– Ramūnas Šiškauskas. Tai yra viena priežasčių, kodėl visada stengiuosi rungtyniauti aštuntuoju numeriu pažymėtais marškinėliais. Dar išskirčiau Paulių Jankūną, iš kurio galima pasimokyti įvairiausių gudrybių. Jis yra pavyzdys, kaip neturint ypatingo šoklumo ar greičio galima tapti geru krepšininku.
– Kas svarbiausia, norint tapti profesionaliu krepšininku?
– Valia, noras ir darbas.
– Kokia jūsų didžiausia svajonė krepšinyje?
– Vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius.
– Ar norėtumėte žaisti Vilniaus „Ryte“?
– Žinoma. Tik kol kas jokių pasiūlymų negavau.
– Kokį patarimą norėtumėte duoti jauniesiems krepšininkams?
– Nesėdėti paskendus telefonų ir kompiuterių ekranuose, o eiti žaisti krepšinį, futbolą, ar kažką kitą nuveikti lauke.
