Siekiant atnaujinti automobilių parką ir pakeisti visuomenės požiūrį, Lietuvai reikia svarstyti galimybę juos apmokestinti, teigia ekspertai.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, kad automobiliai apmokestinami daugelyje Europos šalių, o Lietuva yra savotiška išimtis.
„Lietuva iš principo neturi jokių (automobilių – BNS) mokesčių, tai stebina daugelį europiečių kolegų. Tai yra visiškai tuščias laukas, panašius apmokestinimo režimus turi labai nedaug šalių. Galime džiaugtis, kad esame automobilių kraštas, bet atsibusime ir pasirodys, kad esame ne kraštas su švariais automobiliais, o laužynas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė K. Kupšys.
Pasak jo, Slovėnija skatina elektromobilių ir hibridinių automobilių įsigijimą, panašios schemos veikia Prancūzijoje, Rumunijoje.
„Slovėnijoje registruojant automobilį, savininkas sumoka. (...) Jie paskaičiavę, kad dyzelinių automobilių jiems verčiau vengti ir jie tai daro per švelnias mokestines priemones. Jie skatina perkant galvoti apie automobilio taršą. Jiems CO2 yra įprastas rodiklis, kalbant apie automobilius, mums – dar ne“, – kalbėjo K. Kupšys.
Jo teigimu, ekologiškų transporto priemonių skatinimas gali būti nebūtinai valstybės dotacijos, bet perskirstymo schema.
„Labai vertinga galėtų būti ir prancūzų patirtis. Jie yra įvedę schemą: iš taršių automobilių savininkų paimama ir ta suma paskirstoma tiems, kurie išdrįsta būti visuomenėje pionieriais ir įsigyti netaršius arba kuo mažiau taršius (automobilius – BNS). (...) Tai net nebūtų valstybės dotuojama sistema ir tai nebūtų mokestis ta tikrąja prasme. Tai būtų perskirstymo būdas, kaip iš vienų paimti ir kitiems atiduoti keičiant visuomenės elgseną“, – teigė K. Kupšys.
Tiesa, jo duomenimis, Prancūzijoje tokia schema dar neveikia idealiai.
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas parodė, kad dujinių automobilių naudojimo kaina šiuo metu yra žemiausia, skaičiuojant visas išlaidas per 4 metus. Antroje vietoje – dyzeliniai automobiliai, o benzininiai užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelinių.
Tyrimas atskleidė, kad naujo 2018 metų vidutinio šeimos elektromobilio išlaikymas per 4 metus kainuotų 13 proc. brangiau nei dyzelinis, dujomis varomo – 1 proc. pigiau, benzininio – 4 proc. brangiau.
Pasak K. Kupšio, santykis bėgant laikui keisis ne dyzelinių automobilių naudai. Pavyzdžiui, 2030-aisiais, benzinu ir dujomis varomų automobilių kaštai bus lygūs dyzeliniams, o elektromobilių – 8 proc. didesni.
Pasak K. Kupšio, skirtumas nebebus toks pastebimas. Ypač sparčiai turėtų pigti hibridinio automobilio išlaikymas – nuo 23 iki 3 proc., palyginti su dyzeliniais.
„Rengiant studiją buvo įvertinta daug veiksnių, kurie apima gerokai platesnį lauką, negu tik automobilio įsigijimo bei pardavimo kainą ir kuro kainą. Kadangi dyzeliniams varikliams bus keliami vis didesni taršos reikalavimai, ši technologija gali tiesiog brangti. Elektra varantiems automobiliams ir hibridams neišvengiamai pingant, mažės ir jų eksploatacijos bendroji kaina. Todėl vartotojai gali pagrįstai tikėtis, kad po dešimtmečio atotrūkis tarp dyzelinio ir elektrinio automobilio sudarys nebe 13 procentų, o gerokai mažiau, tuo tarpu suskystintų dujų patrauklumas išnyks visai“, – teigė aljanso atstovas.
Jo teigimu, dalis Europos šalių mėgina riboti taršias transporto priemones, tačiau Rytų Europoje tokių iniciatyvų trūksta.
„Šiaurės Europa eina švarinimosi keliu. Kontinentinė Europa taip pat atrodo gana pespektyviai, Rytų Europa yra „mieganti“ (...) „Dyzeliai“ draudžiami Osle, Romoje, Atėnuose, Madride. Tos zonos plis. Ką tai reiškia mūsų vairuotojams? Galimybę nusipirkti pigų „dyzelį“ iš Vakarų Europos? O už kiek tu jį parduosi po to? Nes gali atsitikti, kad tos zonos plis dar daugiau (...) Jūsų įsigytas „dyzelis“ greičiau neteks savo vertės“, – konferencijoje sakė K. Kupšys.
Pasak jo, Europoje šiuo metu naudojami 37 mln. automobilių, kurie specialistų įvertinami kaip taršūs, o tikėtis, kad juos įsigis ne Lietuvos, o kaimyninių šalių pirkėjai, būtų trumparegiška, nes tarša tose gretimose šalyse potencialiai reiškia ir prastesnę oro kokybę Lietuvoje.
LVOA tarybos nario K. Kupšio teigimu, Slovėnija jau artimiausiu laiku numato gerokai apriboti taršių automobilių pardavimą. Vidaus degimo varikliais varomi automobiliai bus palaipsniui stumiami iš rinkos, etapais apribojant jų pardavimą, priklausomai nuo išmetamo CO2 lygio.
Slovėnijoje 2025 metais naujų automobilių registracija su didesne kaip 100 g/km CO2 emisija bus neleidžiama, o 2030-aisiais riba bus sumažinta iki 50 g/km CO2. Ketinama pastebimai didinti krovimo stotelių skaičių ir subsidijuoti elektromobilius bei kraunamus (plug-in) hibridinius automobilius. Pirkdami elektromobilį, vartotojai gaus 7500 eurų subsidiją (nuolaidą nuo pirkimo kainos), kraunami iš tinklo hibridai kainuos 4500 eurų mažiau.
Studiją atliko Didžiosios Britanijos transporto konsultacinė bendrovė „Element Energy“, ją rengiant dalyvavo Europos vartotojų organizacija BEUC ir Europos Klimato Fondas. Jos pagrindu LVOA parengs rekomendacijas Vyriausybei, ketinančiai siūlyti mokestines priemones.
Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau sakė, jog tai būtų ne mokestis, o naujas finansinis instrumentas, skatinantis žmones nepirkti taršių automobilių.
Įvesti visuotinį automobilių mokestį Lietuvą ne vienerius metus ragino Tarptautinis valiutos fondas, ankstesnės Vyriausybės yra kėlusios panašias idėjas, bet rimčiau svarstyti mokesčio nesiryžo.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, BEUC narys.
