Paprašyti įvardinti svarbiausius Seimo pavasario sesijos darbus, politologai sutaria, kad tai – mokesčių ir pensijų reformos bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas dėl verslo įtakos politikai. Vis dėlto kritikos susilaukia tai, kaip reformos buvo priimtos be ilgesnių diskusijų.
Pavasariniai aukso grynuoliai – reformos ir NSGK tyrimas
„Tai, kas vyko paskutinę savaitę, kai užsikūrė, atrodo, devyni pragaro ratai tam, kad būtų į rėmus sesijos įtilpta, neatrodė labai rimtai. Ypač, kai dalis teisės aktų nebuvo priimta, nes opozicija nusprendė pašaržuoti ir tiesiog nesiregistravo, o nesurinkus 71 užsiregistravusio parlamentaro, negalima laikyti įstatymo priimtu“, – tv3.lt kalbėjo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Politologė mano, kad, priimdamas reformas, Seimas pasilenkė po Vyriausybės užduotu tonu ir reikšmingus pokyčius patvirtino be išsamių diskusijų.
„Kai matai, kad komitetuose svarstymas prasideda likus mažiau nei 3 savaitėms iki sesijos pabaigos, tai aš nemanau, kad tai yra normalu. Tuo labiau, jog mes pamatėme, kad kalbos apie išdiskutavimą šių reformų nebuvo visiškai pagrįstos. Nes buvo Seimo narių, kurie tuos pateiktus pasiūlymus labai stipriai kritikavo ne tik iš opozicijos“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius prognozuoja, kad parlamentarų priimti pokyčiai neigiamai atsirūgs politikams ir jie neišvengs kritikos.
„Realybė yra tokia, kad tas, kas turėjo dideles pajamas, turės dar didesnes, o tas, kas turėjo mažas pajamas, tai jos keisis labai minimaliai arba beveik nesikeis. O vidutines pajamas gaunantys, tie, kurie mokės pensijų draudimus, realiai turės mažesnes pajamas. Tai manau, kad toks mokesčių reformos balansas neigiamai veiks daugelį Lietuvos žmonių. Tikrai kritikos ir Vyriausybei, ir parlamentui nesumažės, priešingai – jos turėtų tikrai gerokai prisidėti“, – tv3.lt sakė A. Krupavičius.
Skubantis rietenų Seimelis
Diskusijų tarp parlamentarų, anot politologų, pritrūko ir kitais reikšmingais klausimais.
„Mes matėme, kad netrūko to chaoso. Galų gale, kai kurie dalykai Seimo nariams sukėlė nemažai klausimų. Pavyzdžiui, ligoninių pertvarkos regione ir panašūs dalykai“, – sakė R. Urbonaitė.
„Ir kiti yra pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas, pasiūlyti pakeitimai daromi – diskusijos rimtesnės nebuvo. Net ir paprastas elementarus dalykas, Vyriausybės atstovų reforma buvusiose apskrityse, centralizuojama, dalis Vyriausybės atstovų pareigų naikinama. Kam to reikia, kokia nauda, kas iš to bus – diskusijos nėra“, – antrino A. Krupavičius.
Ir nors Seimui pritrūko laiko išdiskutuoti dalį teisės aktų, laiko inicijuoti interpeliacijas Aurelijui Verygai bei Kęstučiui Navickui ir apkaltas Mindaugui Basčiui bei Artūrui Skardžiui – užteko. Tiesa, visos jos žlugo.
A. Krupavičius mano, kad apkaltos dažniau skirtos viešiems ryšiams, o ne realiems sprendimams priimti, todėl negali būti naudojamos, kaip Seimo darbo kokybės rodiklis. Tuo metu R. Urbonaitė teigia, kad per apkaltas ir parlamentinius tyrimus Seimo nariai pamiršta, kad turėtų atlikti parlamentinę kontrolę sistemingai ir nuolat.
„Parlamentinė kontrolė yra viena iš pagrindinių Seimo funkcijų. Ją mes dažniausiai suvokiame per apkaltas, per tyrimus. Bet sisteminė ir permanentinė kontrolė yra kiekvieną dieną. Tai yra kontrolė, klausimų raštu pateikimas tiems patiems ministrams, kitų institucijų veikimo priežiūra, krūvos dalykų, kurie turėtų vykti sistemiškai“, – sakė politologė.
Jos manymu, apkaltos ir tyrimai – tik ledkalnio viršūnė tos parlamentinės kontrolės, kuri turėtų būti.
Daug iniciatyvų, mažai kokybės
2016-aisiais pradėjęs darbą Seimas jau įpusėjo savo kadenciją. Dalis parlamentarų kadencijos pradžioje dar buvo politikos naujokai (dauguma jų – valstiečių gretose), tačiau po dvejų metų kojas jau turėjo apšilti. Vis dėlto ir po poros darbo metų politologai stebi akivaizdžią parlamentarų patirties stoką.
„Negaliu sakyti, kad niekas nėra daroma, yra daroma. Bet, aišku, visada yra klausimas, kaip. Pastangos, iniciatyvos vyksta, bet man atrodo, kad kartais yra labai daug nepatyrimo. Kitaip tariant, neišdirbimo, neįsigilinimo ir nugebėjimo prognozuoti savo priimamų sprendimų pasekmių. Matyčiau pakankamą kiekį iniciatyvos ir ribotą kiekį kokybės“, – sakė R. Urbonaitė.
Jos manymu, Seimo nariai inicijuoja teisės aktus spręsti problemas, tačiau nepasirengia ir neapgalvoja jų įgyvendinimo.
A. Krupavičius pastebi, kad valstiečiai iš deklaruotos centro kairės politikos perėjo į centro dešinę, o tai demonstruoja mokesčių reforma ir „Sodros“ lubos. Maža to, politologas mato, kad valdantiesiems ne itin sekasi įgyvendinti savo rinkimų programos pažadus.
„Manau, kad su pažadais tikrai situacija yra sudėtinga. Priimami sprendimai, kurie nebuvo planuoti ir žadėti. Kad ir ta pati aukštojo mokslo reforma, kuri vienaip atrodo partijos rinkimų programoje, kitką mes matome realybėje. Sakyčiau, paveikslas prieštaringas. Jei kažkas pasakytų, kad valstiečiai ne visai vykdo savo pažadus, nebūtų toli nuo tiesos. Arba vykdo ne taip, kaip buvo laukta ir tikėtasi“, – teigė A. Krupavičius.
Darbą parlamentarai darbą tęs rugsėjo 10 dieną prasidėjus Seimo rudens sesijai.
