Pirmu balsavimu pataisos nepriimtos, nesiregistravus reikiamam skaičiui parlamentarų, bet vėliau sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paprašius balsuoti dar kartą, užsiregistravo 71 Seimo narys: tiek pakanka kvorumui.
Tuo tarpu balsavime dalyvavo 70 Seimo narių: 59 buvo už pataisas, du balsavo prieš ir devyni susilaikė.
Pataisomis sveikatos apsaugos ministras įgyja teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka bus sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.
Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galės su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.
Konservatoriaus Antano Matulo teigimu, po šios reformos rajonuose gali būti uždaryta 20-30 ligoninių, nes jos nebus įtrauktos į minėtą tinklą, o tai reiškia, kad Ligonių kasos su jomis nesudarys sutarčių ir nemokės už paslaugas.
Sveikatos apaugos ministras yra minėjęs, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.
Be to, norinčioms gauti sutartis su TLK privačioms gydymo įstaigoms reikės atitikti tam tikrus kriterijus. Juos kritikuoja Investuotojų forumas.
Numatyta, kad įstaigos privalės turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan.
„Pavyzdžiui, dabar yra tokia paslauga kaip dializė. Ji teikiama specializuotose įstaigose, kurios tik tai ir daro. Vadinasi, jos yra absoliučiai nekompleksiškos, ten dirba mažai gydytojų, ir tai jau kriterijai, kurių jos neatitinka. Nuo 2020 metų jos greičiausiai neteks sutarčių su Ligonių kasa. Kai į tokią įstaigą ateis pacientas ten, jam sakys: 100 eurų, šis sakys: gerai, einu į valstybinę. O valstybinė įstaiga gaus finansavimą, nes bus kompleksiška, nes ji turi stacionarą“, – yra sakiusi Investuotojų forumo atstovė advokatė Dovilė Burgienė.
Dar viena naujovė – naujo kolegialaus valdymo organo – valdybos – įteisinimas. A. Verygos teigimu, ji bus privaloma universiteto ar respublikos lygmens gydymo įstaigoms.
Seimas gydymo įstaigų vadovams pataisomis taip pat nustatė penkerių metų kadenciją bei apribojo jų skaičių. Direktoriai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis bus taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.
Įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pataisos sudarys galimybę sustabdyti vadovui mėnesio algos kintamosios dalies mokėjimą, kai jam pateikti įtarimai dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Numatyta, kad šios naujovės įsigalios 2019 metų sausį, o pereinamas laikotarpis bus taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo tvarka įsigalios 2020 metais.
