Turistai (nuotr. SCANPIX)

Turistai (nuotr. SCANPIX)

Demografijos problemai Lietuvoje vis gilėjant, mokslininkai, politikai ir verslininkai ieško atsakymų, ko imtis, kad žmonės ne tik neemigruotų, bet jau ir išvykusieji sugrįžtų. Pristatytas naujas tyrimas atskleidė, kad sprendimą šalį palikti lėmė ir emocinė žmogaus būsena.

Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ mokslininkai pristatė tyrimą, kurio metu nustatė, kad nors ekonominė gyventojų padėtis ir labai svarbi, sprendimą išvykti lėmė ne vien tai.

Dalis neįpirkdavo net maisto

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo bandė įrodyti, kad ne vien ekonominės priežastys – didesni atlyginimai – lemia tai, jog žmonės išvyksta.

Nurodoma, kad buvo apklausti 1500 18 metų ir vyresni lietuviai, gyvenantys ne mažiau nei šešis mėnesius užsienyje. Lietuviai buvo apklausiami net oro uostuose, šventiniu laikotarpiu grįžus į Lietuvą.

REKLAMA

„Su materialine padėtimi, finansiniais bei ekonominiais dalykais daug susiję, dėl to pabandėme įvertinti kaip tie žmonės matė save gyvenantys Lietuvoje. Tik 30 proc. žmonių galėjo leisti sau gyventi neblogai Lietuvoje – galėjo sau lesti nusipirkti televizorių, šaldytuvą, bet būsto jau neįpirktų. 13,4 proc. pasakė, kad pinigų nei maistui neužteko. 25 proc., kad galėjo įsigyti maisto, bet negalėjo įsigyti rūbų. Apie 30 proc., kad negalėjo įpirkti šaldytuvo ar televizoriaus. Iš išvykusių tik apie 40 proc. galėjo sau leisti pramogas, pailsėti. Dėl to svarbu ir tas balansas tarp darbo ir laisvalaikio“, – pristatinėjo tyrimo duomenis VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė dr. Ilona Strumickienė.

Tačiau tyrimas išryškino ir tai, kad ne vien pinigai lėmė, kodėl žmonės nusprendė emigruoti. Viena svarbesnių priežasčių – emocinė būsena Lietuvoje. Apklaustieji nurodė, kad Lietuvoje buvo nelaimingi, jautėsi nereikalingi, turėjo miglotas ateities perspektyvas, gyvenant Lietuvoje nepavyko būti laimingu.

„Išryškėjo, kad prasta jausena su darbo santykiais susijusi. Žmonės turėję patirties darbe nurodė, kad jautė nepagarbą darbuotojams, jautė aukštą streso lygį, buvo neįvertinti, darbdaviai nebuvo jautrūs darbuotojų problemoms, prastos karjeros galimybės“, – komentavo mokslininkė.

REKLAMA

Mokslininkės teigimu, apklausa parodė, kad 17 proc. apklaustųjų išvyko iki 2004 m., 26 proc. – 2005–2009 m., 32 proc. – 2010–2013 m. Matyti, kad daugiausia emigravo kriziniu laikotarpiu.

Išskyrė tris tipus

Tyrimo metu išskirti trys žmonių tipai, pagal tris pagrindines priežastis, kodėl nuspręsta emigruoti. Pirmasis tipas – emigrantai išvykę daugiau užsidirbti (56 proc.), antrasis – išvykusieji „išbandyti save“ (26 proc.) ir trečiasis tipas – pabėgusieji nuo „lietuviško valdymo“.

Taip pat nustatyta, kad sprendimas išvykti nebuvo impulsyvus. Prieš išvažiuodami žmonės tai racionaliai apgalvodavo.

Norinčiųjų save išbandyti tipui dažniau priskiriamos moterys, aukštojo išsilavinimo ar kvalifikuoti darbuotojai, Lietuvoje dažnai kritikuojantys administracinius ar ekonominius suvaržymus, pasižymi globalia pasaulėžiūra.

Ekonominiai migrantai, mokslininkės apibūdinami, kaip tokie, kurie nepasižymi meile Lietuvai. Nors ir domisi, kas vyksta Lietuvoje, jų požiūris išvykus iš Lietuvos tik dar labiau pablogėjo.

Nuo „lietuviško valdymo“, anot mokslininkės, labiausiai bėga vyrai, aukštesnio išsilavinimo žmonės, kurie yra neblogai integravęsi Lietuvoje, tačiau itin nusivylę Lietuva.

„Sprendimas išvykti susijęs su nepagarba žmogui Lietuvoje. Lietuvoje ši grupė aktyviausiai dalyvavusi pilietinėje veikloje – rinkimai, mitingai. Jie jaučiasi, kad yra nereikalingi čia“, – sako dr. Ilona Strumickienė.

REKLAMA

Tyrimo duomenimis, trys labiausiai taisytini dalykai Lietuvoje yra ekonominė nelygybė, nepagarba eiliniam žmogui, biurokratijos bei korupcijos dydis.

Išvykimo nesigaili

Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės nesigaili palikę Lietuvą. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad jų gyvenimo sąlygos išvykus pagerėjo.

56,6 proc. apklaustųjų teigė, kad „esu laimingas, kur gyvenu, bet trūksta Lietuvos“, 35 proc. – „esu laimingas, kur gyvenu ir man nieko netrūksta“, „emigracija labiau pateisino lūkesčius nei nepateisino“ – 77,1 proc. respondentų.

„Ekonominės priežastys yra tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų, kuriame prasta sociopsichologinė žmonių būsena prisideda prie noro emigruoti, o vėliau ir jo realizavimo. Valstybinės šventės daugumai nieko nereiškia, tėra nedarbo diena. Tai, kokie žmonės ir kokios vertybės.

Darbo santykiai yra svarbu, bet mūsų respondentai pasakė, kad jų netenkina Lietuvos visuomenė. Ir Lietuvos vaizdas nepagerėja jiems toliau žiūrint lietuvišką žiniasklaidą. Faktoriai, kurie paskatino išvykti, mūsų atveju neišryškėja, kad pasižiūrėjau laidą ar straipsnį ir viskas. Mūsų žmonės nėra kvaili, jie daro racionalius sprendimus. Reikia rūpintis šeimos išgyvenimu ir t.t.“, – kalbėjo mokslininkė.

REKLAMA

Ji pridėjo, kad potencialo žmones pritraukti atgal yra.

„Visose grupėse tam tikras procentas žmonių, kurie turi reemigracijos potencialą. Reikia galvoti, kaip juos pakviesti ir motyvuoti. Tai tie, kurie išvykę išbandyti save, jie jaučiasi pasaulio piliečiais, tik globalūs vaizdiniai leidžiantys išlikti pasaulio piliečiu gali būti paveikūs. Išvykusiems užsidirbti svarbi ekonominė ir finansinė nauda, kuri pasiekia kiekvieną žmogų. Nesvarbu kokia šalies padėtis ar BVP, o tai kas individualiai pasiekia. Kas išvykę, jiems svarbu kad pagarba žmogui ateityje didėtų“, – kalbėjo dr. Ilona Strumickienė.

Pramonininkų atstovas: reikia koncentruotis į daro išteklių strategiją

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad emigracija daro didžiulį spaudimą verslams, nes ima trūkti darbuotojų. Pasak jo, net jauni verslininkai, kurie tikėjosi sukurti sėkmės istoriją, turi uždaryti verslus, nes paprasčiausiai dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus nebėra vidaus vartojimo.

Pramonininkų apklausos duomenimis, emigruojama dėl per mažų gaunamų pajamų Lietuvoje, gaunamas atlygis nuosavo būsto neleidžia įsigyti, yra didelė biurokratija ir požiūris į žmogų ne koks, taip pat noras išbandyti save skatina emigruoti.

REKLAMA

„Trūksta žmonių, didžiulė kaita, pritraukti žmonių iš trečiųjų šalių nėra lengva dėl didžiulės biurokratijos, greitai yra augančios išlaidos darbo apmokėjimui, produkcija sunkiai atlaiko konkurenciją dėl išaugusios savikainos.

Iššūkiai vienaip ar kitaip sprendžiasi. Tačiau reikėtų pasakyti, kad visos dirbusios vyriausybės vieną sritį užmiršo. Strateginis valstybės darbo išteklių planavimas. Ten sudėtinė dalis yra emigracija ir imigracija. Prieš pusantrų metų pats su kolegomis pabandžiau išsiaiškinti, kokių profesijų darbuotojų šiuo metu dirbo, kiek emigravo ir imigravo“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Pasak jo, svarbu registruoti, kokių darbuotojų trūksta, kokie atvyko, kokie išvyko. Tai leistų kelis metus į priekį prognozuoti darbo rinkos pokyčius.

„Kada mūsų Seimas svarstys biudžeto priėmimą kitiems metams, galima atitinkamų resursų prašyti, kad būtų kuriama sistema, kur matytųsi poreikis išteklių.

Kitas siūlymas: darbo kortelė – nuskaitai QR kodą, pamatai darbo istoriją, turimas kompetencijas, kur dirbo, kvalifikacijas. Dabar pradėta statybų sektoriuje tai naudoti. Ukrainiečiai, kurie į Lietuvą atvyksta, privaloma tvarka turės gauti šitą kortelę, kaip yra Danijoje, Švedijoje ir t.t. Tai padės ir nelegalų šiek tiek darbo rinkoje sumažinti.

REKLAMA

Kitas geras pavyzdys – Estijos e–pilietis, virtualų darbo leidimą išduoti, kad dirbtų Lietuvoje.

Mes sakome, kad nereikėtų susifokusuoti į emigraciją, reikalinga darbo išteklių planavimo strategija ir visi sprendimai, turėtų būti kuriami paremiant gilia analitine informacija“, – nuomone dalinosi D. Gedvilas.

eikit sykt
2018-06-21 15:46:17
Kiek sumokejo uz tyrimus. Geriau savo smegenu tirimus pasidaritu. Ble duokit uzdirbti dalbajobai ir niekas nebegs, Tai aisku be mokslininku tirimu. Toki suda zmonems mala. Lai kurie buvo valdzioje grazina milijardus , patys kiek prisivoge ir nekalti.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Lietuvis 2018-06-26 07:06:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ukrainiečiai ir kiti lietuvos gelbetojai baigia lietuvos jaunima is lietuvos išvaryti ypač vairuotojai tiesiog tyčiojasi rusu kalba iš lietuviu tai ir bega nuo šitu patyciu. Norit surusit lietuva kad lietuvoje rusu kalba butu pagrindine kalba. Ukrainieciai atlyginimus gauna vokeliuose ir isveža is lietuvos apie kokius mokescius sodrai ar pagalba lietuvai kalba aleprofesoriai.Is lietuvos kaimu žmones važiuoja i užsienius kelti žemes ūki gauna gyvenama plota ir vaikus ten gimdo.
   ATSAKYTI
Ot 2018-06-21 16:51:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nevaldomas prichvatizacijos procesas,politikų ir monopolijų susiliejimas,teisėsaugos ir teisėsaugos nuosmukis išvarė savo žmones iš Tėvynės. Laukinis kapitalizmas toliau smukdo šalį ,o to nemato ES komisarai ir nuperkama rinkimuose valdžia.   ATSAKYTI
eikit sykt 2018-06-21 15:46:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kiek sumokejo uz tyrimus. Geriau savo smegenu tirimus pasidaritu. Ble duokit uzdirbti dalbajobai ir niekas nebegs, Tai aisku be mokslininku tirimu. Toki suda zmonems mala. Lai kurie buvo valdzioje grazina milijardus , patys kiek prisivoge ir nekalti.   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Tragiška avarija Vilniaus rajone
DABAR RODOMA
Tragiška avarija Vilniaus rajone
DABAR RODOMA
Šiluma apleidžia Lietuvą: žadamas lietus, vietomis gresia kruša
DABAR RODOMA
Prabilo su ekskavatoriumi susidūrusio BMW vairuotojas: maniau, kad mane mato
DABAR RODOMA
Žmoną ir sūnų subadęs senolis teisme šaukėsi Dievo
DABAR RODOMA
Kelmėje vyras išžudė šeimą
DABAR RODOMA
„FaceApp“ kratosi kaltinimų
DABAR RODOMA
Įspėja dėl „FaceApp“
DABAR RODOMA
Romainiuose nudurtas jaunas vyras
DABAR RODOMA
Įtariamoji nužudymu suimta trims mėnesiams
DABAR RODOMA
Moteris pas gydytojus papuls tik 2021 m.
REKLAMA
Jan Wykrytowicz (nuotr. asm. archyvo)
Didžiausia žiniasklaidos grupė Baltijos šalyse „All Media Baltics“ ir „Atende Software“, sutarė dėl daugiašalio bendradarbiavimo kuriant ir plėtojant naujos kartos vaizdo ...
Asociatyvi nuotr. (nuotr. Fotodiena.lt)
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pašalino gedimą ir atnaujino elektros tiekimą Marijampolės mieste ir jo apylinkėse esantiems vartotojams. „Litgrid“ ...
(nuotr. Andrius Ufartas/fotobankas)
Nuo kitų metų pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti didinamas 3 eurais arba 1,73 proc. Dėl to politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų ...
Lidl parduotuvė G9 (bendrovės nuotr.)
Jau po savaitės Gedimino pr. 9 esančiame prekybos centre G9 įsikurs nauja prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvė. Anksčiau čia ilgą laiką veikė „Rimi“ parduotuvė. Kaip rašoma ...
Traktorius (Policijos nuotr.)
Šią savaitę užsiminęs apie ketinimus apmokestinti taršius automobilius, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog būtina apsispręsti, ar mokestis būtų taikomas visam transporto ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų