Filosofas Vytautas Radžvilas pažymėjo, kad „šiandien iškyla svarbiausias klausimas – turėsime ar neturėsime savo Lietuvą, už kurią buvo kentėta, kovota ir mirta“.
„Taip jau yra, kad Lietuva fiziškai yra pernelyg maža, kad ji aprėptų visą pasaulį. (...) Galima mylėti Lietuvą iš toli, paviršutiniškais jausmais kalbėti apie jos ilgesį, bet tikroji meilė Lietuvai yra kasdienis tylus, pasiaukojamas darbas čia ir dabar statant šitą valstybę“, – sakė V. Radžvilas.
Kartu jis pažymėjo, kad šalyje „įtartinais radikalais ir pašaipų taikiniais tapo mūsų disidentai ir rezistentai, žmonės, kurie drąsiausiai, nepalaužiamai, pasiaukojamai net okupacijos laikais gynė tautos ir valstybės idėją“.
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovas Romas Pakalnis teigė, kad vengiama kalbėti apie tautos ir valstybės ateitį, baiminosi Europos federalizacijos.
„Tad klausimas, kuris bet kada gali iškilti: ar neparveš kas nors iš kur nors kokios nors federacijos, kaip kartą Lietuvoje jau buvo atsitikę 1940 metais? Aš noriu pasakyti, kad mes esame ir privalome būti tam, kad taip neatsitiktų“, – kalbėjo R. Pakalnis.
Kritikos susilaukė programa „Globali Lietuva“, siekianti užsienio lietuvius įtraukti į valstybės gyvenimą.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Tuomet Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šią grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.
Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22–23 dienomis.
Šis visuomeninis judėjimas siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.
