Leidinio kalbintų vokiečių, amerikiečių ir kai kurių kitų Europos šalių valdininkų teigimu, D. Trumpas mainais į „Nord Stream 2“ sutarties nutraukimą siūlo naują prekybos sutartį. Nepasirašius naujos sutarties, nuo birželio 1-osios Europa susidurtų su naujais JAV muitais plienui ir aliuminiui.
Ant derybų stalo – dujotekis ir muitai
WSJ pažymima, kad kanclerė neatsisakė minties palaikyti dujotekio statybas, tačiau paskelbė apie Europos Sąjungos pasirengimą pasiūlyti Vašingtonui „glaudesnį bendradarbiavimą“ dujų tiekimo sferoje, jeigu JAV atsisakytų nuo minėtų muitų taikymo.
Leidinyje taip pat pateikiami vokiečių valdininko žodžiai, kuris tikina, kad D. Trumpas yra nusiteikęs užblokuoti „Nord Stream 2”, kad JAV galėtų pardavinėti suskystintas dujas Europai per Vokietiją. Maža to, Vašingtonas pasisako prieš naujo dujotekio statybas dėl to, kad tai susilpnintų Ukrainą ir suteiktų Rusijai daugiau galimybių ją spausti.
Aukštas pareigas Baltuosiuose rūmuose užimantis valdininkas taip pat patvirtino, kad JAV prezidentas susitikimo su Vokietijos kanclere metu iš tiesų aptarinėjo tiek muitus, tiek ir dujotekį, tačiau šie du klausimai nebuvo siejami. „Tai du atskiri klausimai“, – tvirtino valdininkas leidiniui.
Grasina sankcijomis
Gegužės 17-ąją JAV valstybės sekretoriaus energetinės diplomatijos atstovė Sandrah Oudkirk pareiškė, kad Vašingtonas gali įvesti apribojimus Europos bendrovėms, kurios dirba su „Nord Stream 2” projektu. S. Oudkirk paaiškino, kad tai jiems leidžia padaryti praėjusiais metais JAV priimtas įstatymas „Dėl poveikio Amerikos priešams sankcijų pagalba“ (CAATSA).
„Tai reiškia bet kurį projektą dėl dujotekių statybų. Pasaulyje yra daugybę projektų dėl dujotekių statybų, kurie potencialiai gali atsidurti sankcijų sąrašuose“, – pažymėjo ji.
Tą pačią dieną Europos Komisija oficialiai perspėjo PPO, kad svarsto nuo birželio 20-osios įvesti 25 proc. muitus įvairioms JAV prekėms, tokiu būdu atsakant į amerikiečių ribojimus aliuminiui ir plienui. Nuo 2021-ųjų kovo maksimalūs muito mokesčiai, priklausomai nuo produktų, sieks 10, 25 ir 50 proc.
Projekte dalyvauja Europos bendrovės
Gegužės 15-ąją Vokietija pradėjo ruoštis dujotekio tiesimo jūros darbų pasiruošimui. Balandį leidimą „Nord Stream 2” davė suomių valdžia, o artimiausiais mėnesiais turėtų būti gautas leidimas iš Danijos ir Švedijos.
Dujotekio tiesimu užsiima bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurią finansuoja Rusijos „Gazprom“, įvairios Vokietijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų įmonės. Dujotekį numatyta tiesti Baltijos jūros dugnu į Vokietiją, jo ilgis sudarys 1,2 tūkst. kilometrų, o projekto kaina – 9,5 mlrd. eurų.
Projektui priešinasi Ukrainos atstovai, kurie šiuo metu užsiima Rusijos dujų tranzitu į Europą. „Nord Stream 2” įtaką Europai kritikuoja Lenkija ir Baltijos šalys.
