„Manau, kad Lietuvos žmonės tikrai turi teisę sužinoti visa tai, kas vyko Lietuvoje paskutinius porą dešimtmečių. Dėl to tas tyrimas komitete ir buvo pradėtas. Čia yra paminėta viena iš įmonių, bet, kiek man žinoma, turbūt bus tikrai ne viena“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė gaunantis VSD informaciją, tačiau nieko nežinantis apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rengiamas išvadas. Ministras pirmininkas pasisako už tai, kad išvados būtų išslaptintos.
„Esu linkęs pritarti, kad išvados visos būtų išslaptintos: žmonės tikrai turi teisę žinoti, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta su mūsų politine sistema, kokie yra verslo interesai ir kaip tie interesai yra sprendžiami – tą privalo žmonės žinoti“, – sakė premjeras.
Anot jo, VSD medžiagoje, pateiktoje parlamentarams, minimi faktai didžiausia naujiena galbūt yra eiliniams Lietuvos žmonėms, tačiau ne politikams, kurie „daugiau mažiau, galbūt, žinojo, nujautė“ verslo grupių veiksmus.
Vyriausybės vadovas teigia, kad šiuo metu svarbiausia, jog NSGK priimtų išvadas, kuriose būtų pateiktos rekomendacijos.
„Išvadose turėtų būti labai aiškios rekomendacijos, kas yra taisytina įstatymų leidybos prasme, kas yra taisytina specialiuose įstatymuose, kad tiesiog ateityje tokių dalykų nebūtų, – sakė jis. – Svarbiausia padaryti, kad ateityje būtų negalima naudotis nei įtakomis, nei neskaidriais ryšiais“.
S. Skvernelis pripažįsta, kad verslo grupių įtaka „yra neišvengiama“, tačiau verslas, anot jo, turi atstovauti savo interesams teisėtais būdais, viešai: per lobistus, įvairias asociacijas, darbo grupes.
„Blogai, kada tuos interesus bandoma spręsti po stalu, po kilimu, kitokiais būdais, dar daugiau – kai bandoma nesąžiningai manipuliuoti politikais, arba juos paveikti per įvairias priemones: finansines, informacines“, – sakė jis.
Kartu premjeras apgailestavo, kad VSD informacija diskusijų objektu „tapo gerokai anksčiau, nei buvo parengtos komiteto išvados“.
Parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos interesų grupių įtakos politikams atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį taip pat teigė, kad komiteto nagrinėjamas pavardžių ir pavadinimų sąrašas „tikrai neapsiriboja viena įmone“.
VSD rašte parlamentarams teigiama, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas Darius Mockus, buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.
Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
