REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
30
Ligoninė (nuotr. 123rf.com)

Sveikata – brangiausias turtas. Dėl to vieningai sutaria ir pacientai, ir medikai, bet dėl šio turto apsaugos požiūriai išsiskiria. Pacientai kaltina medikus dėmesingumo stoka, o šie atkerta, kad jei sergantieji neužsiimtų savigyda internete ir kruopščiai laikytųsi gydytojų nurodymų, sveiktų greičiau.

30

Sveikata – brangiausias turtas. Dėl to vieningai sutaria ir pacientai, ir medikai, bet dėl šio turto apsaugos požiūriai išsiskiria. Pacientai kaltina medikus dėmesingumo stoka, o šie atkerta, kad jei sergantieji neužsiimtų savigyda internete ir kruopščiai laikytųsi gydytojų nurodymų, sveiktų greičiau.

REKLAMA

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti specialistai sutaria, kad šias problemas padėtų išspręsti abipusė pagarba ir pasitikėjimas.

Skundžiasi, kad neišklausė

Kalbėdama apie medikų ir pacientų santykius Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigė, kad pacientai dažniausiai skundžiasi, jog gydytojai per mažai laiko skiria pokalbiui apie juos kamuojančius negalavimus.

„Iš tiesų per skirtas 15–20 minučių galimybių bendrauti ne tiek jau daug, ypač kai reikia užpildyti nemažai dokumentų, išrašyti receptus. Kai žmogus serga, jis nori išsakyti savo nuogąstavimus, išgirsti gydytojo nuomonę, patarimų, bet, net pacientui pradėjus kalbėti apie jį kamuojančią problemą, medikas kartais negali pakelti akių nuo popierių. Išėjęs iš gydytojo kabineto, pacientas laiko rankose receptą, bet jaučiasi nepatenkintas, nes nebuvo laiko užduoti klausimų ir išgirsti į juos atsakymų“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

V.Augustinienės teigimu, savotiškais situacijos įkaitais tampa ir medikai: kartais gripo epidemijos metu gydytojas per dieną vietoje dvidešimties privalo priimti dvigubai daugiau pacientų. „Tokias atvejais gydytojai būna pervargę, jaučia nuolatinę įtampą, baiminasi nesuklysti rašydami receptus ar pildydami dokumentus, be to, juk ir patys pacientai ne visuomet į mediko kabinetą įžengia nusiteikę geranoriškai; pasitaiko ir tokių, kurie pokalbį su mediku pradeda moralu ar pakeltu tonu“, – teigė pašnekovė.

REKLAMA

Pasitaiko atvejų, kai pacientai piktnaudžiauja medikų laiku: užsiregistravę vizitui nepasivargina pranešti, kad neatvyks. „Tai didelė problema, ypač kai vizito pas kurios nors srities specialistus reikia laukti du tris mėnesius. Įsivaizduokite situaciją: žmogui įtaria auglį galvoje – jis tikrai nelauks kelis mėnesius, o ieškos būdų, kaip greičiau patekti pas specialistą. Veikiausiai žmogus pasirinks mokamas paslaugas toje ar kitoje medicinos įstaigoje, tačiau pamirš paskambinti ir atšaukti numatytą vizitą. Šis žmogus savo problemą išspręs, bet kitiems dėl to eilė nesutrumpės“, – apie dažnai pasitaikančias situacijas kalbėjo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Antroji nuomonė

Ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai pacientas suabejoja mediko kompetencija, o ilgainiui tokios abejonės pradeda kelti nerimą. Anot V.Augustinienės, jei pacientas jaučia nepasitikėjimą gydytoju, sunkiai sekasi bendrauti, jis gali kreiptis į kitą gydytoją ir išgirsti dar vieną nuomonę.

„Tuo, kad kito specialisto nuomonė – labai svarbi, man teko įsitikinti asmeniškai. Prieš trisdešimt dvejus metus laukiantis kūdikio man diagnozavo diabetą. Sužinojusi apie tai, gydytoja patarė nutraukti nėštumą, kad būtų galima skirti gydymą. Mane perspėjo, kad vaikas gali gimti neįgalus. Jei anuomet būčiau jos paklausiusi, šiandien dukros neturėčiau. Kita gydytoja buvo kitos nuomonės: ji mane nuramino, paaiškino, kaip turėčiau pakeisti savo gyvenseną“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad tą kartą pasiryžimas išgirsti kitą nuomonę pakeitė jos gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vizitui reikia pasiruošti

Kai kurie pacientai mediko kabinete gali pusvalandį tylomis linksėti galvą, o vos išėję pradeda piktintis, kad nespėjo to ar ano pasakyti, apie ką nors iš viso neinformavo.

„Kai žmogus ruošiasi vizitui pas gydytoją ir žino, kad jo metu turės aptarti labai konkrečius dalykus, visus klausimus galėtų iš anksto užsirašyti. Pati taip darau. Žinau, kad laiko medikas skirs nedaug, tad tokius dalykus, kaip besibaigiantys vaistai, naujas receptas ir kt., pasižymiu prieš vizitą“, – patarė V.Augustinienė. Anot jos, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie nuolat lankosi pas gydytojus, gali labai palengvinti jų darbą savo kalendoriuje žymėdami, kuriam laikui pakaks išrašytų vaistų, kada gali būti planuojamas kitas vizitas ar tyrimai.

REKLAMA

Būna ir taip, kad patys pacientai perlenkia lazdą reikalaudami įvairių tyrimų. Užsukę pas gydytoją dėl konkrečios sveikatos problemos, pasinaudodami proga tikisi išpešti dar kelis siuntimus.

„Tokių atvejų tikrai pasitaiko. Dažnai pykstama ant šeimos gydytojų, kad jie nepaiso pacientų reikalavimų, bet iš tiesų šeimos gydytojams yra reglamentuota, ką jie turi ir gali daryti. Pavyzdžiui, gydytojas tikrai mato, kad pacientui nereikia kompiuterinės tomografijos, o šis pyksta, kad toks tyrimas neskiriamas, esą jo pažįstamam jį paskyrė, o jam – ne“, – kalbėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Pašnekovė priminė, kad patys pacientai taip pat turėtų aktyviau domėtis savo gydymosi galimybėmis ir žinoti, kokie tyrimai per tam tikrą laikotarpį jiems gali būti atliekami. „Pavyzdžiui, diabetu sergantys pacientai turi teisę kartą per metus apsilankyti pas endokrinologą. Jei šeimos gydytojas to neprimena, pats pacientas turėtų pasiteirauti siuntimo pas minėtą specialistą“, – kalbėjo V.Augustinienė.

REKLAMA

Patarimų nenori girdėti

Nedėmesingumas ar nemandagus bendravimas – problema, kurią įvardija ne tik pacientai; su tuo teigia susiduriantys ir gydytojai. Tik jie, kitaip nei jų pacientai, nelabai turi kam pasiskųsti.

Bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidento prof. Juliaus Kalibato teigimu, medikai kartais pasijunta bejėgiai prieš pacientų keliamus reikalavimus. Anot jo, pacientai turėtų įvertinti gydytojo kompetenciją ir įsiklausyti į jo patarimus. „Jei gydytojas perspėja pacientą, kad šis turėtų atsisakyti žalingų įpročių ar numesti svorio, į tokį patarimą būtina įsiklausyti. Antsvorio turintis pacientas kenčia nuo sąnarių skausmų, jam taip pat skauda nugarą, o vėliau gali išsivystyti tachikardija, padidėti kraujospūdis ir atsirasti kitų sveikatos problemų“, – sakė jis ir pridūrė, kad net ir itin svarbius medikų įspėjimus pro ausis praleidžiantys pacientai po kurio laiko lyg niekur nieko klausia, kodėl jų sveikatos būklė negerėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kaip medikas gali padėti pacientui, kuris sveria 50 kilogramų daugiau nei turėtų ir nieko nedaro, kad situacija keistųsi? Pacientai tokiais atvejais nenori prisiimti atsakomybės už savo sveikatą. Supykti ant gydytojo, kad šis neišsprendė problemos, yra daug paprasčiau“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Mediko nestebina atvejai, kai pacientas, kuriam paskirti vaistai, grįžęs namo dar pasikonsultuoja su kaimynu ir savarankiškai nusprendžia, kad paskirta dozė yra per didelė ir ją galima sumažinti. „Vienų vaistų nusprendžiama gerti mažiau, kitų – negerti iš viso, o paskui stebimasi, kad po savaitės atlikus tyrimus rezultatai vėl būna blogi. Niekuo nepagrįstas nepasitikėjimas gydytoju ir savivaliavimas kenkia paties paciento sveikatai“, – teigė J.Kalibatas ir pridūrė, kad neretai pacientai, panaršę internete, į gydytojo kabinetą atsineša ne tik diagnozę, bet ir gydymo planą.

REKLAMA

„Šiuos pacientus vadiname trečio kurso studentais. Trečiame medicinos studijų kurse studentai ima nerimauti, kad serga vos ne visomis ligomis. Žinoma, vėliau visa tai praeina. Bet su pacientais sunkiau, mat šie, net nestudijavę dvylika metų medicinos, mano viską žinantys ir reiškia nepasitenkinimą gydytojų darbu“, – kalbėjo pašnekovas.

Prašo… išnešti šiukšles

Pasak J.Kalibato, gydytojų ir pacientų santykiai turėtų būti grįsti abipuse pagarba, bet kartais pastarųjų išradingumas peržengia visas etiško bendravimo ir pagarbos gydytojo darbui ribas.

„Kartais gydytojus į namus skubama kviesti, kai ligonio temperatūra vos pora padalų peršoka 37 laipsnius. Nors pacientas kviesdamas gydytoją išvardija daugybę negalavimų, galiausiai jam diagnozuojamas paprasčiausias peršalimas“, – teigė profesorius.

REKLAMA

Anot pašnekovo, tokiu atveju nukenčia pacientai, kuriems tikrai reikia pagalbos, arba gydytojas į tokius neva „skubius“ iškvietimus turi vykti po darbo valandų.

„Kita dažnai pasitaikanti situacija. Tėvai sunegalavusiam vaikui gydytoją pediatrą iškviečia į namus, o kai medikas įžengia pro duris, puola aiškinti, kad reikia būtinai nusiauti batus – dar kilimą suteps. Viena protinga gydytoja, atsidūrusi tokioje situacijoje, pasiūlė tėvams vaiką apžiūrėti tiesiog koridoriuje. O neseniai teko girdėti, kad tėvai, išlydėdami gydytoją pro duris, į rankas bandė įbrukti šiukšlių maišą. „Gydytoja, jūs vis tiek jau sušlapusi, išneškite ir šiukšles, konteineris čia pat, už kampo“, – itin įžūlų jaunų tėvų prašymą prisiminė profesorius. Jo manymu, būtina ne tik reikalauti vieniems iš kitų, bet visų pirma gerbti vieniems kitus.

Viktorija Mitkutė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų