„Formalus sprendimas kaip tik šiuo metu yra priimtas, informavo mane užsienio reikalų ministras. Tai jau įvykęs faktas“, – Seime ketvirtadienį pranešė S. Skvernelis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 31 dieną Paryžiuje pasirašys stojimo į EBPO sutartį. Vėliau ją turės ratifikuoti Seimas, tikimasi, kad tai bus padaryta dar šioje pavasario sesijoje.
Lietuva EBPO nare tapti bandė tris kartus. 1996 metais su Latvija ir Estija paskelbė deklaraciją, prašydama glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO. Tada EBPO priėmė tik Estiją. Inicijuoti dialogą antrą kartą mėginta 2002 metais, o trečią kartą 2012 metais.
2015 metų gruodžio 16–ąją Vyriausybė pritarė pagrindiniam stojimo į EBPO strateginiam dokumentui, kuriuo Lietuva įsipareigojo suderinti nacionalinį teisyną su EBPO nuostatomis.
Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį.
Lietuva tapo 36-ąja šios organizacijos nare. Estija ir Latvija į šią organizaciją įstojo anksčiau.
Narystės šalininkai sako, kad Lietuvai bus naudinga naudotis EBPO ekspertų parama, šalis turės papildomą argumentą pritraukti investuotojų.
2,8 mln. eurų – prestižo kaina
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad į EBPO biudžetą Lietuva turės įdėti ir savo indėlio. Remiantis Estijos ir Latvijos indėliu, galima manyti, kad Lietuvai tektų sumokėti apie 2,8 mln. eurų kasmet.
Finansų ministras Vilius Šapoka naujienų portalui tv3.lt dar anksčiau pasakojo, ką už tai Lietuva gautų.
„Narystė EBPO suteiks privilegiją Lietuvai kurti ir priimti įvairių politikos sričių tarptautines taisykles, kurios turi tiesioginę įtaką šalies raidai. Patvirtins, kad Lietuvoje efektyviai vykdoma fiskalinė politika ir valdomi viešieji finansai. Be to, Lietuva pritrauks daugiau investicijų, turės mažesnius tarptautinio skolinimosi kaštus, mažins socialinę ir ekonominę atskirtį.
Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais tyrimais, taikyti gerąją 35–ių šalių patirtį. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymą“, – naudą šaliai įvardijo finansų ministras.
