Lazdijų hipodrome keliolika artojų suplukę stengiasi įrodyti savo pranašumą – išarti kuo tiesesnę ir gilesnę vagą. Stengtis verta. Čia vyksta artojų varžybos, nugalėtojas bus apdovanotas ir paskelbtas geriausiu artojumi. Tokios varžybos vyksta jau aštuonioliktus metus iš eilės. Vieniems plūgas eina tarsi per sviestą, o štai kitiems – sudėtingiau. Ne pirmą kartą plūgą rankose laikantis Vytautas sako, kad šiandien diena kaip užkeikta. Nei arkliai, nei padargai neklauso.
„Senokai jau aš ariau su arkliais, daugiausia su traktoriumi. Nelabai sekasi. Bet nieko. Bandysim“, – teigia Vytautas. Dzūkai arimo arkliais varžybomis kasmet duoda startą žemės darbams. Laikomasi tradicijų. Šventė daroma apie Jurgines. Esą seniau žmonės tikėdavo, kad šventas Jurgis atrakina žemę ir tuomet tik galima pradėti arti bei dirbti kitus darbus.
„Iki Jurgio, sakydavo senovėje žmonės, aišku gal šiek tiek pavasariai būdavo vėlyvesni, kad iki šven-to Jurgio žemės judinti negalima. Kadangi Jurgis atrakina žemę, galima žemę judinti ir pradėti visus darbus“, – sako Stasys Saladinskas.
Arimo varžybos sutraukė minias žmonių. Jie sako, kad jau ne kasdien gali pamatyti plūgą traukian-čius arklius. Todėl reginys – retas ir labai gražus.
Žemdirbiai sako, kad geras artojas yra tas, kurio vaga yra tiesi, reikiamo gylio. Traktoriumi išarti to-bulą vagą – nesunku. O štai arkliais – esą kone menas.
Arimas arkliais – tikrai vyrų darbas. Tokią išvadą padarė moterys, taip pat paėmusios į rankas plūgą. Vagos gavosi nepriekaištingos, tačiau dailiosios lyties atstovės sako, kad tai – pernelyg sunkus fizinis darbas.
„Nėra lengva. Aišku, priklauso kaip arkliai susiklauso, kaip jie eina. Na, nuo ir priklauso ar lengva ar sunku laikyti plūgą“, – kalbėjo Darija.
„Kadangi nebuvo išmanesnės technikos, tai ko gero tekdavo arti ir arkliais. Bet pilnai suprantu... Gal vyrui lengviau, bet moteriai toks darbas – sunkokas“, – pridėjo Renata. Žemės traukai neatsispyrė ir Lazdijų meras. Ūkininkaujantis rajono vadovas be didelio vargo išarė, ne prastesnę nei patyrę artojai, vagą.
