REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausi bankininkų tyrimai atskleidė, kad dauguma universitetuose ir kolegijose besimokančių jaunuolių turi finansinių bėdų, kurias dažniausiai sprendžia jų tėvai. Kol studentai aiškina, kad jiems problemas padėtų išspręsti didesnės stipendijos, bankininkai aiškina, kad reikia jaunuolius mokyti elementaraus finansinio raštingumo, pavyzdžiui, taupyti.

Naujausi bankininkų tyrimai atskleidė, kad dauguma universitetuose ir kolegijose besimokančių jaunuolių turi finansinių bėdų, kurias dažniausiai sprendžia jų tėvai. Kol studentai aiškina, kad jiems problemas padėtų išspręsti didesnės stipendijos, bankininkai aiškina, kad reikia jaunuolius mokyti elementaraus finansinio raštingumo, pavyzdžiui, taupyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmakursis Domantas gyvena Vilniaus universiteto bendrabutyje Saulėtekyje, vaikinas pasakoja, kad studentui šiais laikais išgyventi tikrai nėra lengva. Esą jei nedirbi, vien stipendijos ar tėvų paramos neužtenka.

REKLAMA

„Vis tiek yra ganėtinai sunku, stipendijos irgi yra mažos, o prisidurti iš kitur, kai studijuoji ypač nuolatines studijas yra sunkoka“, - sako pirmakursis Donatas.

Domantas aiškina, kad per mėnesį jo pajamos sudaro 200-us, o išlaidos 300 eurų. Paklaustas, iš kur gauna papildomus 100 eurų, vaikinas atsako, kad jam išgyventi leidžia santaupos.

Tiek Domantas, tiek kiti studentai pasakoja, kad taupyti studijuojant labai sunku. Anot vaikino kaimynės, pirmakursės Gintarės, tik atsisakius visų pramogų ir perkant būtiniausius maisto produktus, galima atsidėti pinigų ateičiai.

REKLAMA
REKLAMA

Prastą studentų finansinę padėtį atskleidžia ne tik jaunuolių pasakojimai, bet ir naujausi tyrimai. Bankininkų duomenimis, vidutinės studento pajamos per mėnesį siekia 364, o išlaidos – 377 eurus. Pagrindinis pajamų šaltinis yra tėvai, o 6-i  studentai iš 10-ies prisiduria dirbdami. Bankininkai priduria, kad daugiau nei 2 trečdaliais jaunuolių bando taupyti, tačiau jiems tai sekasi prastai.

„Tėvai padeda lopyti tas finansines skyles ir susitaupyti, ar susikurti kažkokį tai finansinį rezervą mažai kam pavyksta, nors pusė studentų sako, kad taupo, nereguliariai, reguliariai, visaip. Magistrai ar vyresnio amžiaus, 22 plius sako, kad pavyksta reguliariai taupyti, o kitiems na kaip Dievas duos“, - pasakoja „Swedbank“ instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiausia studentai per mėnesį išleidžia maistui – 112-a eurų, būstui – 82, o laisvalaikiui, visoms pramogoms, tabako gaminiams ir alkoholiui – apie 40 eurų. Du trečdaliai studentų bent retkarčiais susiduria su pinigų trūkumu. Tokiu atveju jaunuoliai arba prašo tėvų pagalbos, arba tiesiog mažiau perka.

„2 trečdaliai studentų sako, kad susiduria su pinigų trūkumu mėnesiui einant į pabaigą, tada jie dažniausiai mažina vartojimą, nes nelabai turi susitaupę, tai tiesiog mažiau valgo, mažiau linksminasi ir ieško kitų išradingų būdų“, - komentuoja „Swedbank“ instituto vadovė.

REKLAMA

Anot statistikos, 3 iš 5 studentų tam, kad išgyventų Lietuvoje dirba. Dėl to dažnai nukenčia jų studijų kokybė. Pavargę jaunuoliai pradeda praleidinėti paskaitas ir prastėja jų pažymiai. Lietuvos studentų sąjunga aiškina, kad situaciją galėtų pataisyti didesnės stipendijos.

Saulius Skvernelis studentams pažadėjo įsibėgėjant aukštųjų mokyklų pertvarkai papildomai skirti 12-ą milijonų eurų, tada jaunuoliai gautų dvigubai didesnes stipendijas. Tiesa, bankininkai aiškina, kad jaunuoliams pirmiau reikia išmokti planuoti savo biudžetą bei taupyti.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų