Pirmą kartą istorijoje į mūsų šalį atkeliavo visas mamuto skeletas. Ir šis milžinas su kailiu svėrė apie septynias tonas. Įspūdingos ir jo iltys. Vienos svoris apie 60 kilogramų, o ilgis net keturi metrai.
Priešistorinis monstras, žemėje klajojęs beveik penkis milijonus metų ir išnykęs vos prieš septynis tūkstančius metų, į Lietuvą atkeliavo iš Jakutijos, Katilo salos, Naujojo Sibiro salyne. Mokslininkai teigia, kad tai labiausiai į šiaurę nutolusio žinomo mamuto skeletas.
Vilniaus universiteto geologijos muziejaus darbuotojams teko patiems sukonstruoti šiuos griaučius ir darbai užtruko apie dvi paras. Kai kurios skeleto dalys itin sunkios. Pavyzdžiui, vien kaukolė be ilčių sveria daugiau nei 80 kilogramų, o visas karkasas – daugiau nei pusę tonos.
Kone pusę auditorijos užimantis eksponatas stebina net geologų kolegas – kitų sričių mokslininkus. Manoma, jog šie patino griaučiai Sibiro ledynuose praleido apie 40 tūkstančių metų, o mirties dieną mamutui buvo apie 45-erius. Mamutui patinui tai pats aukso amžius. Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė tikina, jog Anžu vadinamo mamuto mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas. Beveik keturių metrų aukščio padaras greičiausiai įklimpo smegduobėje ir nesugebėjo išsikrapšyti.
„Patinai būdavo labiau smalsesni, rizikuojantys. Eidavo ten, kur nelabai saugu. Ir jis visas, matyt, įsmego į akivarą pratirpusį arba net į ledyno plyšį ir toks visas yra išlikęs“, - mano geologė Eugenija Rudnickaitė.
Gali būti, jog Vilniuje apsistojęs mamutas buvo bandos vadas, mat mokslininkai pastebėjo kovos su kitais patinais žymes – sugijusius aplaužytus šonkaulius.
Ženklų, kad mamutas buvo susidūręs su žmogumi, nėra, mat tuo metu dabartinės Šiaurinės Rusijos dalyje žmonės nebuvo įsikūrę. Nors tuo metu kitur Europoje ir Azijoje pirmykščių žmonių ir gauruotų milžinų kovos vykdavo. Manoma, kad mamutus tiek maistui, tiek kailiams medžiojo centrinės Europos ir Šiaurės Amerikos čiabuviai. Na, o Lietuvoje mamutų liekanų randama labai retai.
Geologai sako, jog mūsų krašte prieš dešimtis tūkstančių metų ledynai buvo ypač stori, o jiems pradėjus tirpti skeletus ir kaulus smarkios vandens srovės nuplovė į jūras ir tolimesnes teritorijas. Tiesa, 1957 metais Vilniuje, dabartiniame Antakalnio rajone, statybų metu buvo rasti 60 kaulų. Jie dabar saugomi Tado Ivanausko muziejuje.
Iš Jakutijos į Lietuvą atkeliavo ir dar vienas retas egzempliorius. Apie 15 tūkstančio metų senumo mumifikuota mamuto koja. Išlikę ne tik odos, bet ir kailio fragmentai. Tokie radiniai tundroje nėra itin reti, visgi juos pasiekti ir iškasti – didžiulis iššūkis, trunkantis bent kelis mėnesius.
Vilniaus universiteto geologijos muziejuje aplankyti mamutą visiems norintiems bus leidžiama nuo balandžio 9 iki birželio 20 dienos. Vėliau jis keliaus į parodą Prancūzijoje.
Plačiau apie tai TV3 reportaže.
