REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Po viešos išpažinties, prievartą patyręs K. Ralys gailisi vieno – dėl to mirusių (TV3 koliažas)

Iki šiol vienintelis Lietuvoje apie seksualinę prievartą viešai prabilęs kunigas Kęstutis Ralys tikina, kad pykčio nelaiko nė vienam žmogui. Tačiau tiesiog negali tylėti apie pastebėtus keistus sutapimus ir net mirtis.

12

Iki šiol vienintelis Lietuvoje apie seksualinę prievartą viešai prabilęs kunigas Kęstutis Ralys tikina, kad pykčio nelaiko nė vienam žmogui. Tačiau tiesiog negali tylėti apie pastebėtus keistus sutapimus ir net mirtis.

REKLAMA

Dar kovo pradžioje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas visuomenei pristatė tyrimo rezultatus dėl galimo K. Ralio prievartavimo vaikystėje. Kaip sako pats Kęstutis, į šį 8 metus trukusio tyrimo pristatymą jis taip ir nebuvo kviestas, todėl savo versiją pateikia tik dabar.

Paviešino seniai, dėmesys dabar

Prieš keturiasdešimt metų, būdamas trylikametis paauglys, K. Ralys dirbo patarnautoju Kelmės bažnyčioje. Būtent ten esančioje parapijos salėje, per vasaros atostogas su kitais berniukais dirbęs tuo metu dar nepilnametis Kęstutis, susipažino su atvykusiu dirbti klieriku Vladu Petraičiu. 

K. Ralys prisiminė, kad tuo metu gyveno toli nuo bažnyčios esančiame kaime, todėl, esą jam buvo pasiūlyta nakvoti klebonijoje, kad nereikėtų kasdien važinėti. Jo teigimu, būtent tokios nakvynės metu, V. Petraitis jį seksualiai išnaudojo. „Po daug metų, aplankiau bažnyčią Kelmėje, tuos klebonijos namus ir kambarius. Ten būdamas tiesiog pajutau, kad turiu prabilti apie tai, nebegalėjau savyje laikyti.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmą kartą apie tai užsiminiau dar 2002 m. kardinolui. Bet niekam nepajudėjus, pasakiau apie tai arkivyskupui 2008-aisiais. Vėliau per kitus žmones paklausiau, kaip vyskupas į tai reagavo. Man pasakė, kad jis buvo labai nepatenkintas, esą, nereikia apie tai kalbėti, tai viešinti“, – sakė K. Ralys.

REKLAMA

Dar po kiek laiko jam buvo pasakyta, kad reikia viską surašyti, norint kažkokio tyrimo. Kęstučiui reikėjo dviejų metų, kol viskas sugulė ant popieriaus.

„Iš tiesų, nenorėjau rašyti, nes viduje nujaučiau, kad čia mirtini dalykai gali vėliau vykti. Ir šiandien graužia sąžinė, ne dėl manęs pačio, o dėl tų žmonių mirčių. Ir aš manau, kol gyvas būsiu, jausiu graužatį dėl keturių gyvybių“, - atvirai sakė kunigas.

Jis prisiminė, kad vos įteikus raštą, vyko dvasininkų konferecija, kurioje pedofilija buvo vadinama „žiniasklaidos išmislu“.

REKLAMA
REKLAMA

Nerimą keliančios mirtys

Kai jau pasaulyje nuskambėjo ne viena istorija, tiksėjo bomba ir Lietuvoje. Mūsų šalyje nėra nė vieno kito viešai prabilusio dvasininko apie patirtą prievartą. K. Ralys tvirtina, kad būtų nutilęs, jeigu ne jo manymu, keistai sutapę mirtys.

„Nesuvokiau kas vyksta. Ir man atrodo, kad esu kaltas, nes susisiejo viskas su mano laišku. Žmonės mirė vienas po kito iš mano aplinkos. 2012 m. - Vladas Petraitis, 2015 m. - buvęs garsus karo kapelionas Gražulis, 2016 m. mirė mano sesuo ir 2017 m. pradžioje Kelmės kunigas Milašius. 

Sunku suvokti, kaip ir kodėl tokios staigios mirtys. Pačiam tada teko netikėtai išgirsti apie konvalijų lašus. Mano tikslas – padėti sustoti šitiems konvalijų naudojimui visose srityse, kur surišta su tokiais dalykais", - nieko neslėpdamas kalbėjo kunigas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis tikino, kad po tyrimo nuskambėjusi frazė, kad „visi liudininkai – mirę" jam skaudu. „Man kyla tokia mintis, kad vieša, nepripažinta eutonazija yra vykdoma. Mano žiniomis yra paliudyta gyvų žmonių šis faktas. Galbūt laukiama ir mano mirties", - įsitikinęs K. Ralys.

Ir nors kunigas tikina nekaltinantis kažko konkretaus dėl mirčių, tačiau turi savo spėlionių ir įtarimų. Todėl pats pasirinko viešumą, net jeigu ne visiems tai suprantama ir priimtina. 

Viešumo ginklas atsisuko prieš

Kęstutis įsitikinęs, kad kalbėjimas apie tokius skaudžius išgyvenimus paskatins ne vieną prabilti. Jį įkvepia ir dabartinio popiežiaus pozicija tirti ir viešinti tokius nusikaltimus. Esą iki šiol mažai buvo paviešintų tyrimų. O Lietuvoje apie tai kalbėti iš viso buvo tabu. Todėl jis pats nesirinko teisminio kelio nagrinėti šiai situacijai.

REKLAMA

Dar pernai K. Ralys buvo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas, o nuo Žolinės su tikinčiaisiais bendrauja Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės koplyčioje. Pasak jo, šis pakeitimas tik iš dalies atrodė netikėtas.

„„Tikriausiai pirmas dalykas yra susietas su tuo bendru kilnojimu. Bet visgi, pernai prieš Velykas, artėjant Gavėnios sekmadieniui, užsiminiau klebonui, ir kunigams iš bažnyčios hierarchų, kviesdamas sudalyvauti mano mišiose, nes buvau nusprendęs kalbėti.

Ir nors niekas iš dvasininkų nesudalyvavo, tai manęs nesustabdė. Tada pamoksle užsiminiau, kad tiek visuomenė, tiek bažnyčios atstovai turėtų būti jautresni vieni kitiems, nes aš ir pats prieš daug metų esu patyręs negerovių. Ir neužilgo mano filmukas pasirodė su prisipažinimu“, - prisiminė kunigas.

REKLAMA

Jo teigimu, būtent po šių žingsnių, nebuvo kur trauktis dvasininkams ir teko tyrimą atlikti. Kadangi buvo prisipažinimas viešas, Kęstučio svarstymo, ir tyrimo eigos pristatymas buvo viešas. Tačiau jis iki šiol nėra gavęs jokios oficialios išvados.

Ar nebijo dėl savęs?

K. Ralys tikina, kad bijoti galima visko, tačiau jis jau nuo mažų dienų buvo savimi pasitikintis, kovojantis už save. O ir dabar jis yra linkęs ne bijoti, bet priimti Dievo valią, kokia ji bus. Tačiau dar iš vaikystės atsineštas kovos ir laisvės jausmas jam neleidžia nurimti ir į viską žiūrėti atsainiai.

„Tai vyksta visame pasaulyje. Galėčiau pabrėžti mano atveju, bent delikačiai pripažinta. Nors moralinės restitucijos nėra – pasiūlytos specialistų pagalba. O buvo galima viską paprastai padaryti, kai pirmas žmogus apie šį atvejį sužinojo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paskutiniu metu esu surašęs ir išsiuntęs nemažai laiškų su nuskriaustų žmonių istorijomis. Kartais reikia reaguoti, nėra ir mūsų gyvenime vien tik maldos ir gražios aprangos. Yra labai daug bažnyčioje kančios. Žmonės pas mus arba emigruoja, kad išlaisvėtų ir prakalbėtų, ar neturi galimybės kreiptis pagalbos“, - sako kunigas Kęstutis.

Jis tvirtina, kad pats kunigu tapo tik dėl tikėjimo ir Dievo, ne dėl jokių kitų dalykų.

„Kunigų bendruomenė – drąsi paneigti. Bet turime būti gailestingi, užjaučiantys ir pirmiausia – gyviems padėti. Nes kartais jauti psichologinį smurtą. Visgi, aš nebijau, kad mano griekus iškels, nes jų nėra. Aš nekalbu apie kitus, aš tik apie save, aš už kitų neatsakau. Juolab, kad man skauda ne dėl to, ką vaikystėje patyriau, bet skauda dėl to, kad jie mirė per mane“, - tikino K. Ralys.

REKLAMA

Be to, pabrėžia, kad baimės dėl savęs jaučia mažiau kalbėdamas viešai. 

Pats sulaukia pagalbos prašymų

K. Ralys pasakoja, kad ir pats ne kartą sulaukė žmonių prašymų padėti susidūrus su pedofilija itin artimoje aplinkoje.

„Žmonės pas mane ateina arba rašo tiesiog žinutes ir klausia, kur kreiptis, kaip elgtis, sakydami, kad aš turiu patirties ir galbūt jiems padėti galiu. Yra ir šeima ne viena atėjusi ir klausdama patarimo. Be abejo, tai ne išpažinčių paslaptys, o tik prašymai kaip kunigui, kaip žmogui. Iš tų atvejų, dalis susiję ir su kunigais.

Aš juos tiesiog nukreipdavau kur kam reikia, pas psichologus, gydytojus, specialistus, jeigu reikėdavo – į kunigus. Pats irgi sulaukiau iš žmonių žinučių dėl to viešo prisipažinimo – 90 proc. buvo pasauliečiai, iš dvasininkų bendruomenės vos keli jauni kunigai pasveikino“, - sakė K. Ralys.

REKLAMA

Jis tikino, kad pas jį paguodos ir galimybės išsikalbėti ieško net ir vaikų nuo kunigų turinčios moterys. „Žmonėms reikia pokalbio, ne tos fasadinės bažnyčios pusės, reikia dvasinės bažnyčios. Tai gali vesti prie atviresnės bendruomenės, visuomenės“, - įsitikinęs kunigas.

K. Ralys tvirtina, kad jam pačiam stiprybės suteikia bendravimas su žmonėmis ar net aukomis. Jo tikslas – padrąsinti Lietuvos žmones prabilti, padėti vieni kitiems.

Įrodymų nėra

Tyrimą dėl galimos kunigo K. Ralio vaikystėje patirtos lytinės prievartos atlikusi Vilniaus arkivyskupija paskelbė, kad dėl šio atvejo yra tik „moralinis tikrumas“.

Šį atvejį tyrusios komisijos išvadas per spaudos konferenciją kovo pradžioje pristatė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis trumpai papasakojo K. Ralio istoriją. Esą, 2016 metų pavasarį tuomet Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje dirbęs kunigas K. Ralys papasakojo, kad būdamas 12 metų patyrė seksualinį išnaudojimą. Apie tai, kad su juo esą netinkamai elgėsi klierikas Vladas Petraitis, K.Ralys pranešė internete paviešintame filmuke.

Jis taip pat teigė, kad joks trečiasis asmuo nepatvirtino V. Petraičio nusikaltimo, todėl dėl jo netinkamo elgesio prieš 40 metų yra tik „moralinis tikrumas“.

„Surinkti duomenys leidžia turėti moralinį tikrumą, tai yra daryti išvadą, kad buvo lytinio išnaudojimo faktai“, – tada sakė G. Grušas.

G. Grušas per spaudos konferenciją teigė, kad Bažnyčios pareiga yra pasirūpinti, jog būtų kruopščiai ištirti pranešimai apie lytinę prievartą, kurią panaudojo dvasininkai. Tuo pačiu arkivyskupas sakė neturintis duomenų, kad šiuo metu Lietuvos vyskupijose vyktų daugiau tyrimų dėl galimo nepilnamečių seksualinio išnaudojimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų