REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
14
Žvalgyba (nuotr. Fotodiena.lt)

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatė bendrą metinę grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą už 2017 metus.

14

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatė bendrą metinę grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą už 2017 metus.

REKLAMA

Pristatyme Seime dalyvaujantys VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius Remigijus Baltrėnas apžvelgė svarbiausius ataskaitos aspektus. 

Lietuvos žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali bandyti daryti įtaką kitąmet vyksiantiems Lietuvos prezidento rinkimams. Tam gali būti pasitelktos kibernetines operacijas.

Taikinys – paprasti žmonės

Lietuvos žvalgyba ataskaitoje nurodo, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją. Grėsmių vertinime taip pat pažymima, ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai – į Rusiją dažnai keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant.

D. Jauniškio teigimu, prisipažinusių apie patiriamą šantažą – žinoma.

„Skaičių ir pavardžių nenorėčiau vardyti. Noriu atkreipti dėmesį, kad žvalgyba nesivadovauja teorijomis ir pletkais. Remiamasi patvirtinta informacija. Nekalbėtume apie šį reiškinį, jeigu būtų keli atvejai. Masiškumas yra: taikomasi į paprastus piliečius, neturinčius jokių sąsajų su svarbiomis institucijomis, nedirbančius su įslaptinta informacija“, – sakė D. Jauniškis.

REKLAMA
REKLAMA

D. Jauniškis tikina, kad yra žinoma atvejų apie neprisipažinusius agentus, kas ir daro juos pažeidžiamais. Be to, nėra žinoma, kiek išvežta iš Lietuvos dokumentų, todėl sukontroliuoti – sunku.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad Rusijos strategai ieško būdų, kaip paveikti lietuvių auditoriją, taip pat taikomasi ir į socialinius tinklus.

Ko laukti per prezidento rinkimus?

Ataskaitoje teigiama, kad pastaruoju metu „Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai“.

Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime primenama, kad Maskva kitose šalyse rinkimų rezultatus siekė paveikti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.

REKLAMA
REKLAMA

Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardijo agresyvią Rusijos politiką.

Lietuvos žvalgybai pabrėžiant galimą didelę grėsmę Lietuvos prezidento rinkimams, vyksiantiems 2019 m., įvardytos ir formos, kaip gali būti bandoma daryti įtaką.

D. Jauniškis tikino, kad jų tikrai gali būti ne viena. Jis išskyrė žiniasklaidą, Rusijos kontroliuojamą informacinę erdvę, iš kurios nemažai žmonių Lietuvoje gauna informaciją, taip pat papirkinėjimas, šantažas.

Įvertino balsavimo internetu idėją

Paklausti, kaip vertina svarstymus įvesti balsavimą internetu, abu atstovai vertino skeptiškai.

„Vertinam pakankamai skeptiškai. Pirmiausia reikėtų labiau investuoti į informacines technologijas bei saugumą, atsižvelgiant pažeidžiamumą. Tik tada galima svarstyti“, – sakė D. Jauniškis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jam antrino ir R. Baltrėnas. „Vertinant Rusijos pajėgumą padaryti įtaką, tai ji tikrai stipri. Mes rekomendacijos teikiam, o sprendimus, kas priima, tas priima“, – kalbėjo AOTD direktorius.

Paklausus, kokių priemonių bus imamasi kibernetinėms atakoms užkirsti kelią, R. Baltrėno teigimu pirmąją sieną atremti turėtų Nacionalinis kibernetinio saugumo centro turimos technologijos.

Tikėtini taikiniai

Tarp daugiausiai įtakos galinčių sulaukti objektų, VSD vadovas įvardino: KAM finansavimo klausimą, santykius su kaimyninėmis šalimis, šalies ekonominės ir socialinės padėties aspektus, 2019 metų prezidento rinkimus.

D. Jauniškis įvardino didžiausius iššūkius Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmų.

Nemenka grėsmė yra dėl santykių su Rusija gerinimu suinteresuotų verslininkų. Jo teigimu, didelė tikimybė, kad 2019 rinkimų metu bus stengiamasi įgyti didesnę įtaką keliant savo kandidatus ir kad bent vietos valdžios institucijose jie turėtų savo kandidatus. Išskirtinai daug nustatoma veiksmų pasienio rajonuose ir regionuose, kur nuolat ieškoma taikinių, verbuojami žmonės, žvalgoma pasienio infrastruktūra.

REKLAMA

Neprisipažinusių KGB agentų valstybės tarnyboje galėtų būti vienetai

Neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, galėtų būti vienetai, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

„Aišku, gali būti, kad vienas-kitas atsiduria, tačiau supraskime, kad jau praėjo 30 metų nuo to laiko, tai kokio amžiaus tie žmonės turėtų būti?“ – BNS sakė ji.

„Aš manau, kad vienetai“, – paklausta, kiek tokių Lietuvai nežinomų buvusių KGB bendradarbių galėtų dirbti valstybės institucijose, sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė.

Lietuvos žvalgyba pirmadienį paskelbė, kad Rusijos saugumas naudojasi informacija apie buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus.

REKLAMA

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

Pasak T. B. Burauskaitės, Genocido tyrimo centras neturi duomenų apie šią žvalgybos informaciją, bet svarstė, kad minimi asmenys galėtų būti buvę slapti KGB bendradarbiai, kurių bylos buvo išgabentos į Rusiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kadriniai (buvę KGB darbuotojai – BNS) jiems neturėtų būti labai įdomūs, nes buvusių KGB kadrinių darbuotojų įstatymas dėl jų veiklos ribojimo dešimt metų veikė ir jie negalėjo atsidurti strategiškai svarbiuose postuose, kadangi buvo draudimas dirbusiems KGB pareigūnams dirbti strateginiuose objektuose. (...) Kadriniai visi žinomi, nes jie nespėjo išvežti personalinių kortelių – nuo 1940 metų atvykusių į Lietuvą dirbti KGB pareigūnų iki pačių paskutinių visos jų asmens kortelės yra likusios“, – sakė ji.

T. B. Burauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pretenduojant į bet kokias atsakingesnes pareigas valstybės tarnyboje, asmenys yra patikrinami tiek Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, tiek žvalgybos institucijų, todėl ataskaitoje minimi asmenys greičiausiai nėra Lietuvai žinomi buvę agentai. Tikimybė, kad į Rusijos žvalgybos rankas būtų patekusi informacija apie prisipažinusius ir neviešinamus buvusius KGB bendradarbius, pasak jos, irgi yra labai menka.

REKLAMA

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos tarnybų šantažui pažeidžiami gali būti ne tik šie asmenys, bet visi, turintys, ką slėpti savo biografijose. Be to, reikiamus asmenis galima bandyti papirkti ir pinigais, o tai, T. Burauskaitės nuomone, yra didesnė grėsmė nei galimi pavieniai buvę KGB bendradarbiai.

„Aš manau, kad dauguma, jeigu yra asmenų, kurie šantažo ar kokiu nors būdu bandomi pritraukti, tai yra labai nedidelis skaičius – vienas kitas. Dabar yra perkami, Rusija tikrai negaili tam lėšų“, – svarstė ji.

Pasak Genocido centro vadovės, ji nėra radusi tokios agento bylos, kad žmogus pats būtų pasisiūlęs užsiverbuoti agentu: „Viskas buvo arba pinigais, arba šantažu“.

REKLAMA

Filtrą praėjo ne visi

Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip pat pranešė, kad pernai rekomendavo šalies institucijoms neįleisti į Lietuvą daugiau kaip 500 užsieniečių. Leidimo gyventi šalyje rekomenduota nesuteikti ar nepratęsti 134 užsieniečiams, o dar 397 žmonių siūlė neįleisti atvykti į Lietuvą.

Penkios naujienos

Lygindami su praėjusių metų ataskaita, BNS išskyrė penkias naujoves:

1. Rizikos finansų sektoriui.

Šiemet daugiau dėmesio skirta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančioms investicijoms.

2. Nebeviešinami šnipai.

Šiemet dokumente nėra pateikiama duomenų apie konkrečius įtariamus šnipus, apsiribojama informacija apie jau paviešintas baudžiamąsias bylas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

3. Dėmesys rinkimams.

Šių metų vertinime minima grėsmė, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų prezidento rinkimams, perspėjama dėl galimų programišių atakų.

4. Perspėjimas dėl KGB agentų.

Šiemet nuskambėjo perspėjimas, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.

5. Mažiau apie tautines mažumas ir kaimynus.

Priešingai nei pernai, šių metų dokumente nėra pateikiamas vertinimas dėl vidaus politinės situacijos Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų