E. Gudzinskaitė taip pat sakė, kad imigracijai išaugus dukart, departamentas nespėja susidoroti su padidėjusiomis darbo apimtimis, tačiau tikisi problemas išspręsti iki balandžio įdarbinus papildomus 12 darbuotojų
Penktadienį per spaudos konferenciją E. Gudzinskaitė aptarė keletą atvejų, kai užsieniečiai piktinasi departamento sprendimais nebesuteikti jiems laikino leidimo gyventi šalyje.
Anot jos, į Lietuvą 2015-aisiais atvykusios rusų opozicionieriaus Venijamino Dmitroškino ir Julijos Bašinovos šeima leidimo prašė kaip verslininkai, deklaravo, kad vykdys kalbų kursus.
„Tačiau, mūsų žiniomis, jokie kursai nevyko, nes nesusirinko norinčiųjų grupė“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Anot jos, šeimai departamentas pasiūlė gauti ne verslo, o nacionalines vizas, jų dokumentai tvarkomi.
Irano verslininkas Imanas Boroumandas, teigęs, kad nebeįleidžiamas į Lietuvą, anot E. Gudzinskaitės deklaravo, kad užsiima maisto papildų ir koncentruotų fermentų gamyba, tačiau jo įmonė veiklos nevykdo, joje dirba tik vadybininkė ir vairuotoja, o šeimos deklaruotas „prabangus būstas“ esą buvo tiesiog kambarys svečių namuose.
Tuo metu apie sužlugdytą verslą viešai kalbėjęs libanietis Abis Mansouras, pasak Migracijos departamento direktorės, įsteigė įmonę, kuri tarpininkavo Irano, Libano, Egipto, Sirijos, Saudo Arabijos ir kitų valstybių piliečiams „padedant legalizuotis Lietuvoje „ir jokios kitos veiklos, duodančios naudą Lietuvos valstybei, nevykdė“.
„Šie ir kiti žiniasklaidoje aprašyti atvejai rodo, kad neretai užsieniečiai nedeklaruoja tikrųjų savo ketinimų, dėl ko iš tiesų atvyksta į Lietuvą ir ieško fiktyvių būdų gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Tokias departamento išvadas patvirtina teismai“, – sakė ji.
