120 puslapių dokumente bus apžvelgti pagrindiniai britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) reikalavimai dėl sienos su Airija, piliečių teisių bei pereinamojo laikotarpio po „Brexit“.
Šia sutartimi siekiama įtvirtinti Britanijos pasitraukimo iš ES susitarimą, kurį po ilgų derybų gruodį sudarė Th. May ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris).
Antradienį M. Barnier tvirtino, kad sutarties projekte nėra „jokių siurprizų“. Dokumentui pirmiausia turės pritarti ES komisarai, o tada jį svarstys likusios 27 Bendrijos narės ir, galiausiai, Britanija.
ES sutarties projekte deklaruojama tvirta pozicija svarbiais klausimais, „dėl kurių nebuvo padaryta jokios pažangos nuo gruodžio, ir tai man kelia nerimą“, perspėjo buvęs prancūzų ministras.
Britanijos piliečiai nusprendė trauktis iš ES 2016 metų birželį vykusiame referendume. Šalis galutinai paliks Bendriją 2019-ųjų kovo 29 dieną.
Airijos klausimas
Daugiausiai problemų kelia Airijos klausimas, ir visų dėmesys bus nukreiptas į Briuselio derybininkus, turinčius surasti sprendimą, kaip po „Brexit“ užtikrinti nesutrikdytus santykius tarp Šiaurės Airijos ir ES liekančios Airijos.
Barnier patvirtino, kad sutartyje numatyta prieštaringai vertinama „apsaugos priemonė“: jei nebus rasta jokio geresnio sprendimo, Šiaurės Airija liks „visiškai suderinta“ su ES bendrąja rinka ir muitų sąjunga, gerbiant 1998-ųjų taikos susitarimo sąlygas.
Londonas tokiai sąlygai prieštarauja ir būgštauja, kad dėl to Airijos jūra faktiškai taps siena, atskirsiančia Šiaurės Airiją nuo Britanijos.
„Kalbant apie Airijos klausimą, mums dar reikės pasirinkti“, – sakė vienas diplomatinis šaltinis.
ES derybininkas sakė, kad sutarties projekte numatytas „trumpas“, iki 2020-ųjų pabaigos galiosiantis, pereinamasis laikotarpis, per kurį Britanija, nebeturėdama Bendrijoje balso teisės, privalės laikytis visų ES teisės aktų, o mainais turės prieigą prie bendrosios rinkos.
Manoma, kad tarp Londono ir Briuselio taip pat kils nesutarimų dėl to, ar ES piliečiai, persikėlę į Britaniją pereinamojo laikotarpio metu, turėtų gauti tokias pat teises kaip ir atvykusieji anksčiau ir ar Britanija galės pasisakyti dėl naujų ES teisės aktų.
Šiame sutarties projekte taip pat bus įtvirtintos gruodį sudaryto susitarimo detalės dėl Londono finansinių įsipareigojimų Bendrijai; Britanija įsipareigojo sumokėti į ES biudžetą 35–39 mlrd. svarų (40–45 mlrd. eurų).
„Kritinė savaitė“
Abiem pusėms lieka vis mažiau laiko užbaigti susitarimą dėl pasitraukimo iš ES, kad iki kitų metų kovo pabaigos jį spėtų ratifikuoti visos Bendrijos narės.
ES ir Britanija taip pat derasi dėl būsimų tarpusavio santykių gairių.
Penktadienį Th. May išdėstys savo viziją dėl santykių su ES po „Brexit“, o Bendrija savo poziciją šiuo klausimu paskelbs per viršūnių susitikimą kitą mėnesį.
Anksčiau šią savaitę Britanijos opozicijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) paragino po „Brexit“ sukurti „naują visapusišką JK ir Europos Sąjungos muitų sąjungą“.
Šis jo pasiūlymas žymi didelį politikos pasikeitimą, galintį priversti Th. May vyriausybę keisti kursą.
Tuo tarpu M. Barnier antradienį sakė pritariantis Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomonei, kad Britanijos vyriausybės planai dėl šalies santykių su ES po „Brexit“ yra „paremti gryna iliuzija“.
Ketvirtadienį D. Tuskas susitiks su Th. May Londone; pasak Europos Vadovų Tarybos pirmininko, tai yra „Brexit“ derybų „kritinė savaitė“.
