Vienas neatsargus žingsnis kelyje ar žvilgsnis į telefoną ir jūs jau esate eismo įvykio dalyvis. Visiems šiems kamerų įamžintiems vaizdelių herojams likimas dovanojo antrą šansą, jiems pavyko išvengti tragedijos. Deja, visiems išvengti tokių nelaimių kelyje nepavyksta, tai iliustruoja ir šiurpinanti Lietuvos statistika. Lyginant su praėjusių metų pradžia, sausį ir vasarį iš viso jau įvyko beveik 400 eismo įvykių, kai pernai jų fiksuota trečdaliu mažiau. Ketvirtadaliu išaugo sužeistųjų skaičius, o žuvusiųjų šiemet beveik dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vilniaus gatvėse sutikti praeiviai dėl susidariusios situacijos kaltina ir neatsakingus pėsčiuosius, ir išsiblaškiusius vairuotojus.
Anot policijos, tragiškos tendencijos rodo, kad visiems eismo dalyviams trūksta atsakingumo, tačiau pareigūnai šiemet labiau išskiria pėsčiuosius.
„Galbūt per mažai dėmesio visuomenė skyrė savo saugumui, rodo ir žuvę keliuose nedėvintys atšvaito, ir žmonės, kurie buvo partrenkti pėsčiųjų perėjose eidami. Stinga to požiūrio, atsakomybės dalyvaujant eisme“, - sako kelių policijos viršininkasVytautas Grašys.
Nors kiekvieno eismo įvykio aplinkybės skiriasi, sunkiai pastebimus pėsčiuosius įvardija ir Lietuvos teismo ekspertizės centras. Tačiau kiekvieną nelaimę analizuojantys specialistai priduria, kad nelaimių būtų daug mažiau, jei vairuotojai kelionės metu labiau dėmesį sutelktų į kelią.
„Naudojasi mobiliaisiais telefonais, nekoncentruoja dėmesio būtent į kelio eismo sąlygas. Nes kiekviena akimirka kelyje yra labai svarbi. Pavyzdžiui, kad važiuojant kelyje nukreipiat žvilgsnį i magnetolą ar kažkur tai ir pakeliat akis, o prieš jus yra pėsčiasis. Važiuojant 50 km/h greičiu vairuotojai sustoti reikia 33 metrų. Jeigu pėstįjį pamatot prieš 5 metrus. Jūs niekaip nesustosit“, - aiškina ekspertė Loreta Levulytė Staškevičienė.
Ne visi kaltina pėsčiuosius ir vairuotojus. Dalis Seimo narių aiškina, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir valdžia, kuri užsiiminėja baudų didinimu ir visiškai užmiršta prevenciją. Esą mokyklose saugaus eismo pagrindai dėstomi per retai.
„Daržely mes tą darom, o jau mokykloje tam tikrose klasėse nedarom. Arba atvirkščiai. Darželyje dar ne laikas, pradėsim mokykloje, nuo kokios 5-os klasės. Ne, reikia pradėti nuo pačio mažens“, - tvirtina Seimo narys Julius Sabatauskas.
Sabatauskas taip pat piktinasi, kad šiuo metu eismo problemas ignoruoja ir premjeras Saulius Skvernelis. Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad pokyčių saugaus eismo politikoje reikia. Jei anksčiau Lietuva galėjo kiekvienais metais girtis mažesniu eismo įvykių skaičiumi, dabar esą situacija prastėja.
Susisiekimo ministerija tikisi, kad saugaus eismo problemas pavyks išjudinti Kovo pradžioje. Pirmosiomis pavasario dienomis tragišką statistiką planuojama aptarti Vyriausybėje.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
