REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar žinote, kad šiandien duonos, arba kitaip šventos Agotos, diena? Ją minint šalies bažnyčiose šventinta juoda ruginė duona. Senovėje tikėta, kad tuos namus, kuriuose yra bent kriaukšlelė per Agotą šventintos duonos, aplenks ne tik gaisrai, bet ir ligos, didesnės nelaimės. Mūsų protėviai, kaip sako ir kunigai, be šventintos duonos nei į karą jodavo, nei į mišką koją keldavo. 

Ar žinote, kad šiandien duonos, arba kitaip šventos Agotos, diena? Ją minint šalies bažnyčiose šventinta juoda ruginė duona. Senovėje tikėta, kad tuos namus, kuriuose yra bent kriaukšlelė per Agotą šventintos duonos, aplenks ne tik gaisrai, bet ir ligos, didesnės nelaimės. Mūsų protėviai, kaip sako ir kunigai, be šventintos duonos nei į karą jodavo, nei į mišką koją keldavo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vidurdienį Dievo gailestingumo šventovė sausakimša. O dažno rankinėje duona ir vanduo. Kaip paaiškina dvasininkas – ne šiaip sau.

REKLAMA

„Minime šventąją Agotą – mergelę ir kankinę. Ji gyveno trečiame amžiuje, Katanijoje, Italijoje, Sicilijoje. Dėl skaistybės nukankinta valdant imperatoriui Decijui“,- pasakojama apie šventąją.

Krikščionis persekiojęs imperatorius norėjo vesti Agotą, o štai šiai atsisakius ir nusprendus tarnauti Dievui ji nukankinta ir sudeginta. Kaip aiškina dvasininkas, po jos mirties žmonės sulaukę stebuklo.

„Šaukėsi šventosios pagalbos, kad apsaugotų jų miestą nuo įsiveržusios lavos. Besišaukiant šventosios Agotos užtarimo, lava, priartėjusi prie miesto, sustojo“, - sako kunigas Vaidas Vaišvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Ir dėl to, kaip aiškina dvasininkas, šventoji Agota laikoma sergėtoja nuo didesnių gaisrų ir nelaimių. O kai kurie žmonės dar ir šiandien tikisi jos užtarimo ir pagalbos. Štai dėl to kasmet vasario penktąją mini Agotos dieną, ir atsineša šventinti duoną ir vandenį. Vyresni neabejoja, esą, stebuklų, turint tokios duonos po ranka, galima sulaukti ir dabar.

O štai jaunimas dažniau moja ranka į senąsias tradicijas. Ir apie duonos nešiojimąsi kaip apsaugą dažnas ir iš viso nieko negirdėjęs.

Ir ne tik krikščionys šiandien mini duonos dieną. Dar iki krikščionybės įvedimo, kaip pasakoja etnologai, žmonės duonai skirdavo gerokai daugiau dėmesio ir pagarbos. Ir duonos dieną minėdavo ypatingai. Mat toks būdavęs laikas – maždaug keturiasdešimt dienų po didžiųjų žiemos švenčių. Tai reiškia, kad netrukus jau bus pavasaris, ir duonos likusiam šaltajam laikui jau tikrai užteks. Vasario penktąją žmonės senovėję garbino ugnies deivę Gabiją. Tikėta, kad duonos dieną keptas kepalas apsaugos nuo gaisrų ir nužiūrėjimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kepant duonos kepalėlis lyg primindavo lyg pasaulio modelį. Šeimininkė duonos kepalėlį tiesiog išglostydavo, savo rankomis kryžiaus ženklu padalina į keturias dalis. Kiek namuose burnų, tiek turi būti iš šonų braukų“, - aiškina etnologas Libertas Klimka.

Tikėta ir senesniais laikais, ir atėjus krikščionybei, kad be tokios duonos kojos iš namų kelti neverta. Dabar žmonės dažniau tiki, kaip sako etnologai, kad Agotos duonos gabalėlis apsaugos piniginę, tad dažnas deda gabalėlį jos prie pinigų ir tikisi, kad daugiau turės turtų. 

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų