Komisijai pavesta ištirti ir įvertinti 12 klausimų dėl LRT veiklos. Išvadas komisija turi pateikti iki birželio 1 dienos.
Kreipsis į 14 institucijų
Posėdžio metu komisija patvirtino 14 institucijų, į kurias kreipsis prašydama duomenų dėl LRT veiklos 2013-2017 metais. Pirmiausia nutarta kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, prašant pateikti minėtu laikotarpiu sudarytų sutarčių kopijas, jų priedus, sutartis su paslaugų tiekėjais, kurtų laidų sąrašus ir kt.
Planuojama kreiptis į Registrų centrą, prašant pateikti informaciją apie pirkimuose dalyvaujančias įstaigas, turėjusias ryšių su LRT. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos bus prašoma pateikti LRT vadovybės narių privačių interesų deklaracijas.
Komisija prašys Valstybės kontrolės pateikti informaciją apie jų atliktus auditus, o Seimo Audito, Kultūros, Švietimo ir mokslo komitetų prašys pateikti visą turimą informaciją apie atliktus LRT parlamentinės kontrolės veiksmus.
Taip pat ketinama kreiptis į Vyriausybę dėl galimo išorės audito ir lėšų jam. Specialiųjų tyrimų tarnyba bus prašoma atlikti antikorupcinį vertinimą dėl LRT programų kūrimo ir eterio laiko pirkimo.
Komisija kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri galėtų atlikti LRT atliktų viešųjų pirkimų vertinimą. Taip pat ketinama prašyti Finansų ministerijos pateikti informaciją, susijusią su LRT finansavimu.
Tyrimo metu informacija bus renkama kreipiantis į Europos teisės departamentą, o papildomai komisijos nariai pasiūlė kreiptis į visuomenę, prašydami suteikti bet kokios vertingos informacijos.
Tirs, kaip leidžia biudžeto lėšas
Seimas baigdamas rudens sesiją sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Parlamentarai teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Jie argumentuoja, kad LRT taryba, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, o pateikti atsakymai reikalauja išsamios analizės.
Komisijai pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.
Komisija taip pat aiškinsis, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų.
Komisijoje, kuriai vadovaus Seimo vicepirmininkas valstietis Arvydas Nekrošius, dirbs valstiečiai Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas ir Žygimantas Pavilionis, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok.
Kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus valstiečiams nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.
