REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausiais duomenimis, sergamumas gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vis auga. Daugiausiai sergančiųjų Vilniuje bei Alytuje. Medikai įspėja ir apie siaučiančias žarnyno infekcijas. Tuo tarpu Europoje vis sparčiau plintantis „australiškasis“ gripas ir toliau šienauja gyvybes.

Naujausiais duomenimis, sergamumas gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vis auga. Daugiausiai sergančiųjų Vilniuje bei Alytuje. Medikai įspėja ir apie siaučiančias žarnyno infekcijas. Tuo tarpu Europoje vis sparčiau plintantis „australiškasis“ gripas ir toliau šienauja gyvybes.

REKLAMA

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis praėjusią savaitę (sausio 8-14 d.) buvo 77,5 atvejų 10 tūkstančių gyventojų. Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenoje, o didžiausias – Vilniuje ir Alytuje.

REKLAMA
REKLAMA

Antrąją sausio savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 35 asmenys. Iš jų 3 vaikai iki 2 metų, 16 vaikų, kuriems 2-17 metų, kiti – suaugusieji. Iš jų viena – nėščioji.

REKLAMA

„Šiam gripui būdinga: staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Todėl pajutus pirmuosius ligos simptomus reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas įvertinęs sveikatos būklę, paskirtų tinkamą gydymą,” - portalui tv3.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.

Gripo komplikacijos 

„Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos per epidemijas yra bakterinės superinfekcijos, plaučių uždegimas ir lėtinių kvėpavimo takų (plaučių ir bronchų) paūmėjimas. Kitos dažnai pasitaikančios komplikacijos – miokarditas, sinusitas arba veido daubų uždegimas, otitas, nėščiųjų persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hemoragijos, tromboembolijos,” - teigia A. Skrickienė.

REKLAMA
REKLAMA

Komplikacijoms įtakos turi asmens amžius, asmens imuniteto, sveikatos būklė (lėtinės, persirgtos ligos). Epidemijų metu ir pandemijų metu gripo komplikacijų dažnis ir mirtingumas ypač padidėja šioms rizikos grupėms: 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenims bei tokio pat amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kiekvieną gripo sezoną rekomenduojama skiepytis 65 metų ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyvybes Europoje šienauja „australiškasis“ gripas

„Australijoje iš tikro vyrauja gripo viruso potipis A(H3N2) ir todėl jis buvo pavadintas „australiškuoju“, - sakė A. Skrickienė ir tikino, jog kol kas Lietuvoje šio gripo atvejų neužfiksuota. 

Australiškuoju gripu jis pradėtas vadinti dėl to, kad A atmainos gripu šią žiemą Australijoje susirgo ypač daug žmonių. Šio gripo atveju, puola iš karto du agresyvūs gripo potipiai.

Per pastarąsias 2 savaites vien Škotijoje mirė 8 gripu susirgę žmonės. Virusas staigiai plinta visoje Jungtinėje Karalystėje. Čia jis nusinešė 18 metų merginos gyvybę.

Didžiosios Britanijos medikai baiminasi, kad šalį pasiekęs australiškasis gripas gali būti toks pats mirtinas, kaip ir 1968 metais Honkonge siautęs gripas, nusinešęs milijoną gyvybių.

REKLAMA

Medikų teigimu, „australiškojo“ gripo simptomai yra panašūs į įprasto gripo, tik yra kiek stipresni. Paprastai žmogus pasveiksta per savaitę, tačiau kiek ilgiau gali kosėti ir jausti nuovargį. Jeigu nepasveikstama per savaitę, būtina ypač susirūpinti, nes gali kilti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas.

Dėl minėto „australiškojo“ gripo, pirmąją sausio savaitę, į ligonines buvo paguldyta apie 5 tūkstančius žmonių.

Gripas ar peršalimas?

Net devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą, tačiau medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo vystosi lėtai.

Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.

REKLAMA

Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna.Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.

ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu - jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padaugėjo ir žarnyno infekcijų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laikotarpiu dažnai padaugėja ne tik peršalimo, bet ir virusinių žarnyno infekcijų. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais.

Pirmieji šių ligų simptomai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo. Susirgimai prasideda ūmiai: vemiama, dažnai ir skystai viduriuojama (net iki 20 kartų per parą), skauda pilvą, dažnai karščiuojama. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija (skysčių netekimas) gali būti labai pavojinga gyvybei, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

REKLAMA

Rankų higiena

Labai svarbu rankas plauti pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su ligonio išmatomis, taip pat grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Ligonius prižiūrintys asmenys turėtų ne tik plauti rankas, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis.

Rankas rekomenduojama sudrėkinti vėsiu vandeniu, užpilti skysto muilo. 10–15 sekundžių muiluoti rankas sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus. Muiluotas rankas nuplauti po vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link. Rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ir tuo pačiu rankšluosčiu užsukti vandens čiaupą. Panaudotą vienkartinį rankšluostį išmesti į šiukšliadėžę.

Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais bei šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. Gerti daug skysčių, laikytis tinkamos mitybos.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų